Ieškote kalbinių sprendimų prancūzų kalba? Susisiekite su mumis!
SPRENDIMAI, KURIE DAŽNIAUSIAI TEIKIAMI PRANCŪZŲ KALBA:
- dokumentų vertimai į prancūzų kalbą;
- skubūs rašytiniai vertimai;
- notaro patvirtinti vertimai;
- mašininis vertimas su redagavimu;
- prancūziškų tekstų korektūra;
- lokalizacija;
- Interneto svetainių vertimas į prancūzų kalbą;
- tekstų adaptacija ir kūrybinių tekstų rengimas;
- DTP – grafinio dizaino paslaugos;
- vertimas žodžiu į prancūzų kalbą;
- prancūzų kalbos kursai.
PRANCŪZŲ KALBOS KOMBINACIJOS:
latvių–prancūzų; prancūzų–latvių; estų–prancūzų; prancūzų–estų; lietuvių–prancūzų; prancūzų–lietuvių; rusų–prancūzų; prancūzų–rusų; lenkų–prancūzų, prancūzų–lenkų, ukrainiečių–prancūzų, prancūzų–ukrainiečių; čekų–prancūzų; prancūzų–čekų; vokiečių–prancūzų; prancūzų–vokiečių; ispanų–prancūzų; prancūzų–ispanų; danų–prancūzų; prancūzų–danų; italų–prancūzų; prancūzų–italų; anglų–prancūzų; prancūzų–anglų; švedų–prancūzų; prancūzų–švedų; norvegų–prancūzų; prancūzų–norvegų; suomių–prancūzų, prancūzų–suomių ir kt.
FAKTAI APIE PRANCŪZŲ KALBĄ
Prancūzų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos romanų grupei. Prancūzų kalbos ištakos siekia I a. pr. m. e. Ši kalba išsivystė iš lotynų kalbos, kuria kalbėjo vietiniai dabartinės Prancūzijos gyventojai ir kurią jie perėmė iš romėnų karių po to, kai šie užkariavo šiaurės Galiją Prancūzų kalbos raidai įtakos turėjo vietinės keltų kalbos, kuriomis kalbėjo galų gentys, ir germanų kalbos, kuriomis kalbėjo frankai, apsigyvenę dabartinėje Prancūzijoje po Romos imperijos žlugimo.
Prancūzų kalba yra gimtoji maždaug 70 mln. žmonių ir užima 18 vietą pasaulyje ir 11 vietą pagal bendrą prancūzakalbių skaičių (130 mln.).
Prancūzų kalba yra nacionalinė Prancūzijos kalba, kuria kalba didelės bendruomenės Kanadoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Liuksemburge, Monake ir Afrikos šalyse, kurios kadaise buvo Prancūzijos kolonijos, kaip Gabonas, Mauritanija, Alžyras, Senegalas, Dramblio Kaulo Krantas ir kt. Ši kalba yra oficiali visų JT agentūrų ir daugumos pagrindinių tarptautinių organizacijų kalba.
Prancūzų kalboje naudojama lotynų abėcėlė, kurią sudaro 26 raidės. Kai kurios raidės turi diakritinius ženklus, dažniausiai naudojamus su mažosiomis raidėmis. Jie gali pakeisti raidės tartį arba pakeisti žodžio reikšmę. Prancūzų kalba neturi ženklų, žyminčių ilgumą ir minkštumą. Kai kurie žodžiai rašomi naudojant specialias ligatūras „œ“ (raidės „o“ ir „e“) ir „æ“ (raidės „a“ ir „e“), kurios yra dviejų raidžių derinys viename simbolyje.
Prancūzų kalboje prieš daiktavardžius rašomi artikeliai, nurodantys daiktavardžio giminę ir skaičių. Moteriškosios giminės daiktavardžiai vartojami su artikeliu „la“, vyriškosios giminės daiktavardžiai – su artikeliu „le“, tačiau tiek moteriškosios, tiek vyriškosios giminės daugiskaitos daiktavardžiai vartojami su artikeliu „les“. Prancūzų kalboje taip pat vartojamas neapibrėžtasis moteriškosios giminės artikelis „une“ ir vyriškosios giminės artikelis „un“.
Pirmieji rašytiniai paminklai prancūzų kalba datuojami X a.
Prancūzų kalba turi keletą tarmių, suskirstytų į penkias pagrindines tarmių grupes: centrinę, šiaurės, rytų, vakarų ir pietvakarių. Labiausiai paplitusios šios tarmės: Il de Franso, Normandijos, Puatu, Pikardijos, Valonijos (Belgija), Lotaringijos, Burgundijos ir šveicarų.
Šiuolaikinė prancūzų kalba remiasi Il de Franso regiono centrinės prancūzų kalbos dialektu, kurį XVI a. sukūrė karalius François I de Valois (1515–1547 m.).
Kalbos kodas: ISO 639-1: fr.