Scroll Top

Vertimai ir kiti kalbiniai sprendimai danų kalba

1

Ieškote kalbinių sprendimų danų kalba? Susisiekite su mumis!

Kokybės ir nuoseklumo garantija, patvirtinta ISO sertifikatais

Mūsų projektų vadovai kalba latvių, rusų, anglų, vokiečių ir lenkų kalbomis

99 % klientų pasiūlymą gauna greičiau nei per 15 minučių

Daugiau nei 3 000 kalbos specialistų ir gimtakalbių

Daugiau nei 98 % klientų norėtų mus rekomenduoti savo draugams ir partneriams

Kasmet mūsų biure išverčiama daugiau kaip 16 milijonų žodžių.

SPRENDIMAI, KURIUOS DAŽNIAUSIAI TEIKIAME IŠ / Į DANŲ KALBĄ:

DANŲ KALBOS KOMBINACIJOS:

latvių–danų; danų–latvių; estų–danų; danų–estų; lietuvių–danų; danų–lietuvių; rusų–danų; danų–rusų; lenkų–danų; danų–lenkų; ukrainiečių–danų; danų–ukrainiečių; čekų–danų; danų–čekų; vokiečių–danų; danų–vokiečių; ispanų–anglų; danų–ispanų; prancūzų–danų; danų–prancūzų; italų–danų; danų–italų; anglų–danų; danų–anglų; švedų–danų; danų–švedų; norvegų–danų; danų–norvegų; suomių–danų; danų–suomių ir kt.

FAKTAI APIE DANŲ KALBĄ

Danų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, šiaurės germanų kalbų grupei. Tai Danijos, Farerų salų, Europos Sąjungos ir Šiaurės Tarybos valstybinė kalba. Iki 2009 m. ši kalba buvo ir Grenlandijos valstybinė kalba. Danų kalba taip pat vartojama Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemėje, kur ji turi mažumos kalbos statusą. Ją taip pat vartoja JAV, Argentinos ir Kanados bendruomenės.

Ji gimininga švedų ir norvegų kalboms. Labiausiai skiriasi žodžių tartis –  pavyzdžiui, danų kalboje daugelis priebalsių nėra tariami. Kaip ir kitose skandinavų kalbose, šioje kalboje jaučiama žemutinė vokiečių kalbos įtaka – maždaug trečdalis daniškų žodžių yra kilę iš žemutinės vokiečių kalbos.

Apskaičiuota, kad daniškai kalbančių žmonių iš viso yra apie 5,6 mln. Farerų salose, Grenlandijoje ir Islandijoje danų kalba yra privalomas dalykas mokyklose. Apie 15–20 % Grenlandijos gyventojų kalba daniškai.

Danų kalba yra kilusi iš rytinės senosios norvegų kalbos tarmės, todėl maždaug iki XII a. danai ir norvegai kalbėjo bendra kalba. Iki 1814 m. danų kalba buvo ir Norvegijos valstybinė kalba.

Seniausi užrašai runų raštu datuojami maždaug prieš 250 metų. Seniausi XIII a. rankraščiai yra „Gesta Danorum“, kuriuose pasakojama apie pirmuosius Danijos monarchus. Pirmoji knyga buvo išspausdinta 1495 m., o Biblija Danijoje išleista 1550 m.

Danų abėcėlę sudaro 28 raidės. Be lotyniškos abėcėlės raidžių, danų kalba turi „Æ“, „Ø“, „Å“.

Šiandien egzistuoja trys tarmės, kurios skirstomos į maždaug 30 dialektų. Yra Salų tarmė (Ømål), Bornholmo tarmė (Bornholmian) ir Jutlandijos tarmė (Jysk).

Danų kalboje skiriamos krentanti, tęstinė ir kylanti intonacijos. Jų vartojimą lemia tarmė arba subjektyvūs kalbėtojo pageidavimai. Kitaip nei latvių kalboje, kur kylanti intonacija vartojama klausimui išreikšti, danų kalboje ji vartojama pasipiktinimui išreikšti.

Daiktavardžiai danų kalboje turi dvi gimines– bendrąją ir niekatrąją. Dauguma daiktavardžių yra bendrinės giminės. Laikui bėgant, palaipsniui susijungiant moteriškai ir vyriškai giminei, susikūrė bendroji giminė.

Danų kalboje vartojami apibrėžtieji ir neapibrėžtieji artikeliai, tačiau su daiktavardžiais, reiškiančiais profesiją ar tautybę, jie paprastai nevartojami.

Danų kalboje daiktavardis turi kitokią galūnę tik kilmininko linksnyje, o su kitais linksniais naudojamos prielinksninės konstrukcijos.

Būdvardžiai danų kalboje nekaitomi. Veiksmažodžiai neturi asmens ir skaičiaus, bet turi tris pagrindines formas: bendratį, paprastąją praeities formą ir būtojo laiko dalyvį. Kitos veiksmažodžių formos sudaromos prie šių formų pridedant galūnes ir pagalbinius žodžius.

Įdomu tai, kad kai danų kalboje išreiškiamas skaičius, vienetas eina prieš dešimt.

Danų kalbos sintaksė nurodo, kad sakinyje visada turi būti veiksnys ir tarinys, vienintelė išimtis – kai veiksmažodis yra liepiamojoje nuosakoje.

Žodžių tvarka sakiniuose yra griežta. Sakinyje niekada nevartojama daugiau nei vienas neiginys.

Kalbos kodas ISO 639-1: da