Ieškote kalbinių sprendimų vokiečių kalba? Susisiekite su mumis!
VERTIMAI Į VOKIEČIŲ KALBĄ
KIEK KAINUOJA VERTIMAS Į VOKIEČIŲ KALBĄ?
Vertimų iš / į vokiečių kalbą kaina nustatoma kiekvienam užsakymui atskirai. Pagal dabartinį „Skrivanek“ kainoraštį kainą sudaro kelios sudedamosios dalys. Nuosekliųjų vertimų kaina priklauso nuo paslaugos suteikimo laiko, kalbų kombinacijos, į kurią reikės versti. Rašytinių vertimų kainą lemia verčiamos medžiagos apimtis, vertimo terminai, specifinis teksto turinys, teksto pasikartojimas vertime, grafinis apdorojimas, formatavimas, korektūra ir kliento pasirinktos papildomos paslaugos.
AR YRA VERTIMŲ KAINORAŠTIS?
Vertimo raštu, vertimo žodžiu (sinchroninio ir nuosekliojo), lokalizavimo ir adaptavimo iš / į vokiečių kalbą paslaugų kainoraštis yra neatsiejama mūsų bendradarbiavimo sutarties su klientais dalis. Prieš pradėdami vertimo projektą ir pasirašydami sutartį, visada pateikiame išsamią informaciją apie vertimo kainą ir papildomas išlaidas, jei klientas pageidauja tam tikrų paslaugų, pavyzdžiui, notarinio tvirtinimo ir kt. Vertimo kainą lemia verčiamos medžiagos apimtis, teksto perteklius dokumente, kalbų poros specifika, verčiamos medžiagos apdorojimo poreikis ir kontekstas.
ĮDOMŪS FAKTAI APIE VOKIEČIŲ KALBĄ IR VOKIETIJĄ
Vokiečių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, vakarų germanų kalbų grupei. Jo ištakos siekia I a. pr. m. e., kai į Vidurio Europą iš pietų atvyko germanų gentys. Vėliau pagrindinė germanų kalba suskilo į tris regionines formas: šiaurės germanų, rytų germanų ir vakarų germanų. Bėgant amžiams iš vakarų germanų kalbos išsivystė šiuolaikinės vokiečių, olandų, fryzų, liuksemburgiečių, afrikiečių, škotų ir anglų kalbos.
Šiuolaikinės vokiečių kalbos raidos istoriją galima suskirstyti į tris laikotarpius: 1. Senoji aukštaičių vokiečių kalba (apie 750–1050 m. po Kr.) 2. Vidurinė vokiečių kalba (1050–1500 m.) 3. Šiuolaikinė vokiečių kalba (nuo 1500 m. iki šių dienų).
Ši kalba yra gimtoji maždaug 108 mln. žmonių. Tai yra dešimtoji didžiausia kalba pasaulyje. Tačiau vokiečių kalba yra labiausiai paplitusi gimtoji kalba ES.
Vokiečių kalba yra oficiali kelių Europos šalių – Austrijos, Lichtenšteino, Liuksemburgo, Šveicarijos ir Vokietijos – kalba. Kitur Europoje didelės vokiškai kalbančių žmonių bendruomenės gyvena rytų Belgijoje, pietų Danijoje, Prancūzijoje (Elzaso regione) ir šiaurės Italijoje.
Latvių vertėjas ir filologas Valdis Bisenieks mano, kad vokiečių kalba yra ypatinga tuo, kad jos literatūrinė kalba nesusiformavo natūraliai, kaip kitų kalbų, pagrįsta viena konkrečia tarme, o buvo sukurta dirbtinai, pradedant Liuteriu ir baigiant Teodoro Zibo „Sceninio tarimo žodynu aktoriams“, kuris buvo toks populiarus Vokietijoje, kad tapo visuotiniu tarimo pavyzdžiu. Liuteris ėmė skirtingus žodžius iš skirtingų vokiečių kalbos tarmių, ir viskas taip tarsi dirbtinai, bet kažkaip natūraliai įvyko, o ten, kur yra galimi variantai, atsiranda skirtingos reikšmės.
Vokiečių kalba – tai Bacho, Bethoveno, Bramso, Brechto, Einšteino, Froido, Gėtės, Graso, Hėgelio, Kafkos, Kanto, Mano, Mocarto, Nyčės, Šuberto, Vagnerio, Vėberio ir šimtų kitų pasaulinio garso filosofų, kompozitorių, menininkų, mokslininkų ir rašytojų kalba!
68 % japonų studentų mokosi vokiečių kalbos.
Markas Tvenas apie vokiečių kalbą ir vokiečių meilę jungtukams yra pasakęs, kad tai ne žodžiai, o „gramatiniai judesiai, kurie didingai žygiuoja per puslapį“. Vokiečių kalbos sudėtiniai žodžiai neabejotinai erzina bet kurį besimokantįjį, tačiau jie džiugina tuos, kurie mėgsta kalbas.
Vokiečių kalboje visi daiktavardžiai rašomi didžiąja raide. Prieš daiktavardžius rašomi artikeliai, nurodantys daiktavardžio giminę. Moteriškosios giminės daiktavardžiai žymimi artikeliu „die“, vyriškosios giminės daiktavardžiai – artikeliu „der“, o bevardės giminės daiktavardžiai – artikeliu „das“.
Rindfleischetikettierungsüberwachungsaufgabenübertragungsgesetz yra ilgiausias 63 raidžių dūrinys vokiečių kalboje. Tai reiškia „Įstatymą dėl galvijų ženklinimo ir jautienos ženklinimo priežiūros pareigų perdavimo“ ir buvo priimtas 1999 m. per GSE (galvijų spongiforminės encefalopatijos) krizę. Jam buvo suteikta santrumpa RkReÜAÜG, kuri pati savaime taip pat buvo neištariama.
Vokietijoje yra bent 35 tarmės, o skirtingų regionų gyventojai kartais net sunkiai supranta vieni kitus. Todėl regioniniai filmai rodomi su subtitrais.
Vokiečiai taip saugo savo kalbą, kad dauguma užsienio filmų prieš premjerą dubliuojami į vokiečių kalbą, pasitelkiant vietinius aktorius. Dėl to dubliavimas tapo kelių šimtų milijonų eurų vertės pramone.
Vokietijos saldumynų gamintoja „Haribo“ vykdo projektą, kurio metu vietos vaikai gali iškeisti gilės į saldainius. Vėliau gilės siunčiamos į gamtos rezervatus gyvūnams maitinti.
Kasmet Vokietijoje suvalgoma daugiau kaip 800 milijonų „Currywurst“ dešrelių. Šalyje šis patiekalas toks populiarus, kad Berlyne net yra jam skirtas muziejus.
Apie Vokietiją galėtume kalbėti dar ilgai, nes tai šalis, turinti ilgą istoriją, kultūrą ir tradicijas. Ji išugdė pasaulinio garso kultūros, švietimo, mokslo, politikos mokslų ir daugelio kitų sričių genijų.
Tačiau aišku viena: vokiečių kalba mums visiems atveria kelią į gražią šalį, nuostabią kultūrą ir kartais juokingus vokiškus papročius.
VOKIEČIŲ KALBOS ABĖCĖLĖ
Vokiečių abėcėlę sudaro 26 lotynų abėcėlės raidės. Raidės su umliautais (ä, ö, ü) ir ligatūra ß į abėcėlę neįtrauktos. Umlautas, arba diakritinis ženklas, žymi balsio palatalizaciją arba minkštinimą. Ligatūra esszett „ß“ yra dviejų raidžių „s“ ir „s“ derinys viename simbolyje.
Iki XX a. pradžios oficialiai buvo naudojamas gotikinis raštas. Dabartinė rašyba buvo įvesta XIX a., o po 1918 m. revoliucijos buvo pripažinta oficialiai. Gotikinį raštą nesėkmingai bandė atkurti nacionalsocialistinė Vokietijos darbininkų partija, tačiau dabar jis atlieka tik dekoratyvinį vaidmenį. Fonemos žymimos devyniomis lotynų abėcėles balsėmis (a, e, i, y, o, u, ä, ö, ü) ir 20 priebalsių (b, c, d, f, g, h, j, k, l, m, n, p, q, r, s, ß, v, w, x, z) bei jų junginiais (pvz., sch [ʃ], ng [ŋ]). Vokiečių ortografijoje daugiausia naudojamas morfologinis ir fonetinis principai, tačiau iš dalies išsaugomi ir istorinė rašyba, todėl, pavyzdžiui, yra nemažai skirtingų balsių ilgumo ženklų. Daiktavardžiai rašomi didžiąja raide.
AR SUDĖTINGA VOKIEČIŲ KALBA?
„Gabus žmogus turėtų išmokti anglų kalbą per 30 valandų, prancūzų kalbą – per 30 dienų, o vokiečių kalbą – per 30 metų.“ / Mark Twain /
Vokiečių kalba nėra viena sunkiausiai išmokstamų kalbų. Bent 45 % žodžių yra labai panašūs į angliškus žodžius, todėl mokytis vokiečių kalbos bus pakankamai lengva ir angliškai kalbantiems žmonėms. Trijų vokiškų artikelių vartojimas gali pareikalauti nemažai kruopštumo. Tačiau tikėtina, kad sprendimas bus tik kalbos praktika ir įsiminimas. Sakinių gramatinė struktūra yra neįprasta. Jei sakinyje yra du veiksmažodžiai arba vartojamas sudėtinis laikas, antrasis veiksmažodis rašomas sakinio pabaigoje. Ši gramatinė ypatybė taip pat yra reta, palyginti su kitomis kalbomis. Taigi kantrybė, laikas ir noras išmokti kalbą yra raktas į bet kurios kalbos, ne tik vokiečių, mokymąsi.
Laikas, per kurį išmokstama kalbos, yra labai individualus – vieniems prireiks metų, kitiems galbūt tik vienerių metų. Paprastai manoma, kad norint išmokti vokiečių kalbą šnekamuoju lygiu, reikia 30 savaičių, t. y. 750 valandų.
KUR IR KIEK KALBAMA VOKIŠKAI?
Pasaulyje yra apie 185 mln. vokiečių kalbos vartotojų, iš kurių bent 105 mln. yra gimtoji vokiečių kalba. 80 milijonų žmonių kasdien vartoja vokiečių kalbą kaip antrąją arba kaip užsienio kalbą. Vokietijoje pagrindinė vartojama kalba yra vokiečių (gimtoji kalba daugiau nei 95 % šalies gyventojų), Austrijoje – 89 %, Šveicarijoje – 64 %. Ji taip pat yra gimtoji daugelio Lichtenšteino ir Liuksemburgo gyventojų kalba. Likusioje Europos dalyje daug vokiškai kalbančių žmonių gyvena šiaurės Italijoje, rytų Belgijoje ir Prancūzijos Elzaso regione. Mažesnių vokiškai kalbančių bendruomenių yra Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Rusijoje ir Kazachstane, kur vokiečiai buvo deportuoti Antrojo pasaulinio karo metais. Kai kurie iš jų grįžo namo 1980- aisiais ir 1990- aisiais.
Bulgarijoje, Kipre, Graikijoje, Izraelyje, Italijoje, Maroke, Nyderlanduose, Kipre, Portugalijoje ir kitose Europos šalyse gyvena mažos vokiškai kalbančios bendruomenės. Už Europos ribų daugiausia vokiškai kalbančių žmonių gyvena JAV, Kanadoje, Brazilijoje ir Argentinoje. Vokiečių kalba yra oficialioji kalba Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge ir Šveicarijoje. Ji taip pat yra viena iš oficialių Europos Sąjungos darbo kalbų.
VOKIEČIŲ KALBOS VERTĖJAS ŽODŽIU IR RAŠTU
„Skrivanek“ vokiečių kalbos vertėjų raštu ir žodžiu komanda atlieka įprastus, techninius ir notaro patvirtintus vertimus. „Skrivanek“ taip pat atlieka vokiškų tekstų korektūrą ir stilistinį tobulinimą. Dažniausiai verslo klientams iš vokiečių kalbos ir į ją verčiame produktų aprašymus, elektroninės prekybos turinį ir interneto svetaines, reklaminius šūkius ir rinkodaros vertimus, bendradarbiavimo sutartis ir verslo dokumentų vertimus. Taip pat teikiame nuosekliojo ir sinchroninio vertimo paslaugas verslo ar kitiems pokalbiams, įskaitant „Zoom“ ir kitose internetinėse platformose, tiesioginėse konferencijose ir kituose renginiuose. „Skrivanek“ latvių–vokiečių kalbų vertėjai taip pat bendradarbiauja su valdžios institucijomis verčiant dokumentus, bendradarbiavimo sutartis ir teisinius dokumentus. Tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims verčiame medicininius tekstus ir dokumentus. Fiziniams asmenims verčiame asmens tapatybės dokumentus, santuokos liudijimus, vaikų gimimo liudijimus, išsilavinimo dokumentus, pasus, medicininius dokumentus ir kt. vertimus.
Esame tarptautinis vertimų biuras, dirbantis su klientais iš visų Baltijos šalių, todėl savo esamiems ir potencialiems klientams taip pat galime pasiūlyti vertimus iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą. Mūsų komandoje taip pat dirba patyrę estų–vokiečių kalbų vertėjai raštu ir žodžiu.
VOKIEČIŲ KALBA VERSLUI
Vokietijos, daugiausia gyventojų turinčios Europos Sąjungos šalies, vaidmuo tarptautinėje ekonominėje ir verslo arenoje po susivienijimo labai išaugo. Vokietijoje veikia socialinė rinkos ekonomika – atviros rinkos kapitalizmas, kuris taip pat suteikia tam tikrų socialinių paslaugų garantijų. Jos ekonomika yra viena didžiausių pasaulyje, o Vokietija yra viena didžiausių pasaulio importuotojų ir eksportuotojų. Didžiausią indėlį į šalies ekonomiką įneša paslaugos, apimančios tokius sektorius kaip telekomunikacijos, sveikatos priežiūra ir turizmas. Kiti svarbiausi ekonomikos sektoriai yra pramonė ir žemės ūkis. Dabar Vokietija pagal verslo augimą galėtų užimti antrą vietą pasaulyje po Japonijos. Be to, pagal gyvenimo kokybės, darbo rinkos ir verslumo rodiklius ji laikoma stipriausia šalimi Europoje. Vokietijoje ir visame pasaulyje daugiau nei 185 mln. žmonių vokiečių kalba yra gimtoji, šalyje taikomos pažangiausios technologijos, populiarėja e. prekyba, o užsienio verslininkams tai yra fantastiškas rinkos sektorius. Todėl vokiečių kalbos žinios daro didelę įtaką ir yra labai svarbios visuose verslo santykiuose Vokietijoje ir visose šalyse, kuriose vokiečių kalba yra oficiali šalies kalba. Elektroninės prekybos tikslinė auditorija yra didžiulė. Jei norite pritraukti Vokietijos verslo partnerį ir įsitraukti į dinamiškiausią verslo ekonomiką pasaulyje, kalbėkite vokiškai. Vokiečiai mieliau bendradarbiauja su įmonėmis, kurių darbuotojai kalba vokiškai. Įrodyta, kad vokiečiai diskriminuoja net ir gerai žinomus prekių ženklus, kurių interneto svetainėse naudojama tik viena kalba; tai patikimiausias būdas atstumti vokiečių klientus, net jei jie kalba angliškai.
VOKIETIJOS IR LATVIJOS BENDRADARBIAVIMAS
Latvijos vokiečiai yra viena iš Latvijos istorinių tautinių mažumų, priklausanti Baltijos provincijos vokiečiams arba Baltijos vokiečiams. Dauguma Latvijos vokiečių šiandien gyvena Rygoje ir Liepojoje. 2017 m. Latvijos vokiečiai buvo aštunta pagal dydį tautinė mažuma. 2011 m. surašymo duomenimis, Latvijoje gyveno 3042 vokiečiai.
Vokiečių atvykimas į Latviją minimas jau pirmoje Livonijos kronikos dalyje, kurią XIII a. pradžioje parašė latvis Indrikis. Kunigas Meinardas iš Holšteino atvyko į Dauguvos žemupį apie 1180 m. ir apsigyveno kartu su Dauguvos žemupyje gyvenančiais lyviais. Per Livonijos kryžiaus žygius vokiečių kryžiuočių užkariautose žemėse buvo įkurta Livonijos konfederacija, o greta lotynų kalbos vokiečių kalba ir jos žemutinės vokiečių kalbos dialektas tapo vis svarbesne tarptautine bendravimo kalba. Įkūrus Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystę bei Švedijos Vidžemę, jų administracijoje dominavo vokiečių kalba. Taip pat po 1710 m. Vidžemės kapituliacijos vokiečių baltai ir vokiečių kalba Vidžemėje išliko dominuojantys. 1766 m. Rusijos imperatorienė Jekaterina II išleido įsakymą Irsi valsčiuje įkurti vokiečių valstiečių koloniją. Pirmasis gyventojas atvyko 1765 m. iš Liubeko, o per kitus dvejus metus iš Pfalco, Darmštato ir Pomeranijos atvyko 86 šeimos. XVIII a. pabaigoje Latvijoje gyveno apie 6,5 % vokiečių, XIX a. pabaigoje, 1897 m. surašymo duomenimis, vokiečių buvo 7,1 % (apie 138 000) 1905 m. Kuršo vokiečių bajorai, veikiami 1908–1913 m. revoliucijos, savo nupirktuose dvaruose, kuriuos finansavo Jelgavos „Kurländischer Kreditverein“, pradėjo patys apgyvendinti vokiečių kolonistus iš Rusijos imperijos pakraščių (Lenkijos ir Pietų Rusijos). Pirmoji Kuršo vokiečių ūkininkų kolonija buvo įkurta Kurmalės ir Planicos valsčiuose. Iš viso iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios Kuržemės vaivadijoje apsigyveno apie 13 000 vokiečių valstiečių. Po nepriklausomybės atgavimo 1920–1930 m. vokiečių Latvijoje sumažėjo, tačiau jie išlaikė savo įtaką Latvijos ekonomikai: 1935 m. iš 922 didelių pramonės įmonių 15,7 proc. priklausė vokiečiams, jie pagamino 36,7 proc. visos produkcijos. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, nuo 1939 m. lapkričio 7 d. iki 1939 m. gruodžio 16 d. iš Latvijos emigravo apie 47 000 vokiečių baltarusių, tačiau liko apie 4000–7000. Okupavus Latviją, 1941 m. sausio 10 d Vokietijos ir SSRS vyriausybės pasirašė susitarimą dėl papildomos Latvijos vokiečių emigracijos. Šiandien Vokietiją ir Latviją sieja ne tik geografinis artumas ir ilga bendra istorija. Ypač po Latvijos narystės ES ir NATO, kurią aktyviai rėmė Vokietijos vyriausybė, abiejų šalių likimai yra glaudžiai susiję, nes abi šalys tapo tikromis partnerėmis. Praktiškai joms tenka iš naujo įrodinėti savo vertę – tai liudija finansų ir pabėgėlių krizės, taip pat su saugumo politika susiję iššūkiai. Tai nėra vien tik karinė parama, pavyzdžiui, Vokietijos vadovaujamas vaidmuo viename iš keturių tarptautinių batalionų, kuriuos NATO dislokavo Baltijos šalyse ir Lenkijoje, Vokietijos dalyvavimas Baltijos šalių oro erdvės kontrolėje ir manevruose arba karinių jūrų pajėgų vizitai. Vokietija svariai prisidėjo prie Baltijos regiono saugumo ir stabilumo. Vokietija reguliariai dalyvauja Baltijos šalių oro erdvės patruliavime. Latvija taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Vokietija transporto ir logistikos srityje. Vokietija yra viena iš šalių, kurios įmonės dalyvauja „Rail Baltica“ infrastruktūros projekte. 2021 m. gruodį Rygoje buvo pasirašytas Transporto, Gerovės bei Švietimo ir mokslo ministerijų ir „Deutsche Bahn“ antrinės įmonės „DB Engineering & Consulting GmbH“ susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo plėtojant švietimą geležinkelių ir transporto sektoriuje. Memorandume išdėstytas bendras supratimas, kad reikia sukurti geležinkelių akademiją, kuri padėtų Rygai ir Latvijai tapti Baltijos šalių geležinkelių ir logistikos pramonės žinių centru. Pasirašius susitarimo memorandumą, toliau bus tęsiamas praktinis darbas siekiant susitarti dėl akademijai įsteigti būtinų veiksmų. Latvija ir Vokietija ypač aktyviai bendradarbiauja aukštojo mokslo srityje pagal dvišalius aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimo susitarimus ir pagal Mokymosi visą gyvenimą programos „Erasmus“ paprogramę. Jau kelerius metus Vokietijos Bundestagas siūlo jauniems žmonėms iki 32 metų amžiaus galimybę dalyvauti Tarptautinių parlamentų stipendijoje („Internationales Parlaments-Stipendium“). Latvija prie programos prisijungė 1992 m.
Nuo 2010 m. Latvijos Respublikos Seimas taip pat kasmet siūlo praktikos galimybes Vokietijos studentams. Vokietijos ambasada ir Gėtės institutas Rygoje, bendradarbiaudami su Latvijos vokiečių kalbos mokytojų asociacija ir Nacionaliniu švietimo centru, teikia didelę paramą vokiečių kalbos mokymui Latvijos švietimo įstaigose. Per ilgus bendros istorijos šimtmečius vokiečių tradicijos ir kultūra padarė didelę įtaką Latvijos kultūros ir profesinės kultūros formavimuisi ir vystymuisi. Nuo 1993 m. Gėtės institutas dirba Latvijoje ir tapo aktyviu daugelio Latvijos kultūros įstaigų partneriu kultūros ir meno srityje. Gėtės instituto Rygoje ir kitų Vokietijos kultūros institucijų bei atstovų indėlis pristatant Latvijos gyventojams vokiečių literatūrą, meną, muziką, kiną ir kitas sritis yra labai vertinamas ir remiamas. Rygoje taip pat įsikūrusi Vokietijos ambasada Latvijoje.
SPRENDIMAI, KURIUOS DAŽNIAUSIAI TEIKIAME VOKIEČIŲ KALBA:
- įvairių dokumentų vertimas į vokiečių kalbą;
- skubūs rašytiniai vertimai;
- notaro patvirtintas vertimas;
- interneto svetainės vertimas;
- vokiškų tekstų korektūros;
- tekstų adaptacija ir kūrybinių tekstų rengimas;
- DTP – grafinio dizaino paslaugos;
- Vertimas žodžiu į vokiečių kalbą;
- Individualūs ir grupiniai vokiečių kalbos kursai.
VOKIEČIŲ KALBOS KOMBINACIJOS:
vokiečių–latvių; latvių–vokiečių; vokiečių–lietuvių; lietuvių–vokiečių; estų–vokiečių; vokiečių–estų; anglų–vokiečių; vokiečių–anglų; rusų–vokiečių; vokiečių–rusų; lenkų–vokiečių; vokiečių–lenkų; ukrainiečių–vokiečių; vokiečių–ukrainiečių; čekų–vokiečių; vokiečių–čekų; vokiečių–rumunų; rumunų–vokiečių; ispanų–vokiečių; vokiečių–ispanų; prancūzų–vokiečių; vokiečių–prancūzų; italų–vokiečių; vokiečių–italų; danų–vokiečių; vokiečių–danų; švedų–vokiečių; vokiečių–švedų; norvegų–vokiečių; vokiečių–norvegų; suomių–vokiečių; vokiečių–suomių ir kt.