Ieškote kalbinių sprendimų graikų kalba? Susisiekite su mumis!
SPRENDIMAI, KURIUOS DAŽNIAUSIAI TEIKIAME IŠ IR Į GRAIKŲ KALBĄ:
- dokumentų vertimus į graikų kalbą;
- skubūs rašytiniai vertimai;
- notaro patvirtinti vertimai;
- lokalizacija;
- interneto svetainių vertimas į graikų kalbą;
- mašininis vertimas su redagavimu;
- tekstų adaptacija ir kūrybinių tekstų rengimas;
- DTP – grafinio dizaino paslaugos;
- vertimą žodžiu į graikų kalbą;
- graikų kalbos kursus.
GRAIKŲ KALBOS KOMBINACIJOS:
anglų–graikų; graikų–anglų; latvių–graikų; graikų–latvių; estų–graikų; graikų–estų; lietuvių–graikų; graikų–lietuvių; rusų–graikų; graikų–rusų; lenkų–graikų; graikų–lenkų; ukrainiečių–graikų; graikų–ukrainiečių; čekų–graikų; graikų–čekų; vokiečių–graikų; graikų–vokiečių; ispanų–graikų; graikų–ispanų; prancūzų–graikų; graikų–prancūzų; italų–graikų; graikų–italų; danų–graikų; graikų–danų; švedų–graikų; graikų–švedų; norvegų–graikų; graikų–norvegų; suomių–graikų; graikų–suomių ir t. t.
FAKTAI APIE GRAIKŲ KALBĄ
Graikų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai ir laikoma pirmąja Europos civilizacijos kalba. Šiandien pasaulyje šia kalba kalba apie 15 milijonų žmonių. Ši kalba turi valstybinės kalbos statusą Kipre ir Graikijoje, taip pat ja kalbama Albanijoje, Armėnijoje, Bulgarijoje, Kipre, Egipte, Prancūzijoje, Gruzijoje, Italijoje, Jordanijoje, Kazachstane, Makedonijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Ispanijoje, Ukrainoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Pietų Afrikoje.
Graikų kalbą istoriškai galima suskirstyti į kelis raidos laikotarpius: senąją graikų kalbą, mikėnų, senovės graikų, koinę, viduramžių ir šiuolaikinę graikų kalbą.
Pirmieji rašytiniai dokumentai – užrašai ant molinių lentelių – datuojami Senovės Graikijos laikotarpiu, tačiau jie iššifruoti tik iš dalies. Svarbiausi šio laikotarpio literatūros paminklai yra Homero epai, parašyti maždaug IX–VIII a. pr. m. e., tokie kaip „Iliada“ ir „Odisėja“.
Mikėnų kalbos laikotarpis susijęs Mikėnų civilizaciją, kurios rašytiniai šaltiniai datuojami XIV–XV a. pr. m. e.
Senovės Graikijoje buvo kalbama senąja graikų kalba.
Susiliejus senovės graikų kalbos dialektams atsirado vadinamoji koine („bendrinė“) kalba – pirmoji kalba, suvienijusi senovės pasaulį ir tapusi lingua franca nuo rytinių Viduržemio jūros pakrančių iki Tolimųjų Rytų. Iš pradžių tai buvo Aleksandro Didžiojo užkariautų teritorijų lingua franca, o po helenistinės kolonizacijos buvo vartojama nuo Egipto iki Indijos.
Žlugus Senovės Graikijai, koine taip pat kalbėjo daug Romos ir Bizantijos imperijų gyventojų.
Apie VII a. atsirado graikų foneminis arba garsus atkartojantis raštas, kurio šaknys aptinkamos finikiečių rašte. Iš pradžių graikų abėcėlės raidės buvo naudojamos ir skaičiams žymėti.
Šnekamoji kalba Graikijoje vystėsi sparčiau nei rašytinė – tuo metu, kai antikinė graikų kalba jau buvo šnekamoji, senoji graikų kalba vis dar buvo naudojama kaip rašytinė kalba.
Šiuolaikinės Graikijos etapas prasidėjo maždaug XIV a. ir tęsiasi iki šių dienų. Yra dvi šios kalbos atmainos: šnekamoji arba dimotiki atmaina ir miesto arba katarevusa atmaina. Katarevusa vartojama oficialiose institucijose ir yra šiek tiek panaši į koine kalbą.
Šiuolaikinė kalba labai skiriasi nuo senovės graikų kalbos; šiuolaikinis kalbėtojas negali suprasti senovės graikų kalbos.
Senovės graikų kalba išsiskiria tuo, kad yra daugelio tarptautinių žodžių pagrindas. Verčiant graikiškus asmenvardžius į latvių kalbą, reikėtų atsižvelgti į įstatymą, kuriame teigiama: jei latvių kalboje yra atitinkama asmenvardžio galūnė, ji turi būti naudojama. Pavyzdžiui, graikiškas asmenvardis Mikis latvių kalboje perteikiamas lygiai taip pat.
Kalbos kodas: ISO 639-1: el