Ieškote kalbinių sprendimų norvegų kalba? Susisiekite su mumis!
NORVEGŲ KALBOS VERTIMAI
KIEK KAINUOJA VERTIMAS Į NORVEGŲ KALBĄ?
Vertimų iš / į norvegų kalbą kaina nustatoma kiekvienam užsakymui individualiai. Kainą sudaro kelios esminės sudedamosios dalys pagal dabartinį „Skrivanek Baltic“ kainoraštį. Nuosekliojo arba sinchroninio vertimo žodžiu kainą lemia paslaugos suteikimo laikas, kalbų kombinacija, pavyzdžiui, ar renginiui reikia latvių–norvegų kalbos vertėjo, o galbūt norvegų–anglų kalbos vertėjo. Vertimo raštu kainą lemia verčiamos medžiagos apimtis, vertimo terminai, specifinis teksto turinys, teksto pasikartojimai vertime, grafinis apdorojimas, formatavimas, korektūra ir kliento pasirinktos papildomos paslaugos.
AR YRA VERTIMŲ KAINORAŠTIS?
Taip, vertimo raštu, vertimo žodžiu (sinchroninio ir nuosekliojo), lokalizavimo ir adaptavimo iš norvegų kalbos ir į norvegų kalbą paslaugų kainoraštis yra neatsiejama mūsų bendradarbiavimo sutarties su klientais dalis. Vertimo projektų vadovai pateikia klientui išsamią informaciją apie vertimo kainą prieš pradedant vertimo projektą. Kiekvieno užsakymo kaina nustatoma individualiai pagal dabartinį „Skrivanek“ kainoraštį, atsižvelgiant į originalo teksto žodžių skaičių, vertimo dubliavimąsi ir kitus parametrus. Laukiame jūsų medžiagos vertimui el. paštu, kad galėtume pateikti pasiūlymą.
ĮDOMŪS FAKTAI APIE NORVEGŲ KALBĄ
Norvegų kalba – šiaurės germanų šeimos indoeuropiečių kalba, kuria daugiausia kalba norvegai. Tai gimtoji kalba maždaug 5 milijonams žmonių, kurių dauguma gyvena Norvegijoje. Norvegų kalba yra oficiali Norvegijos Karalystės kalba (kartu su vietinėmis Norvegijos samių kalbomis, kurios turi oficialios kalbos statusą kai kuriose Šiaurės Norvegijos ir Triondelago regionų savivaldybėse). Norvegų kalba vartojama valstybės ir vietos valdžios institucijose, žiniasklaidoje, švietime, kultūroje ir moksle. Yra dvi oficialios norvegų rašytinės kalbos: Bukmolas (Bokmål), kurios pagrindą sudaro danų kalbos leksika ir gramatika, bet norvegų kalbos fonetika, ir naujoji norvegų kalba – Niunoškas (Nynorsk), kurią XIX a. viduryje iš įvairių norvegų kalbos dialektų sukūrė kalbininkas Ivaras Osenas. Palyginti su kitomis šalimis, norvegų kalbos tarmės turi didelį prestižą visuomenėje. Kitose šalyse tarmės nyksta arba bent jau jų vartojimo sritys labai apribotos, o Norvegijoje net Stortingo parlamento nariai, ministrai, vyskupai ir mokslininkai kalba savo gimtąja tarme, net ir ta, kuri anksčiau turėjo žemą statusą. Dėl šių priežasčių Norvegija pastaraisiais metais sulaukė pripažinimo dėl tolerancijos kalbų atmainoms, kuri mažina nereikalingas socialines ir geografines kliūtis visuomenėje. Kiekviena rašto atmaina turi savo normas; šnekamoji kalba nėra normalizuota. Dialektai yra svarbi Norvegijos nacionalinio ir kultūrinio identiteto dalis. Bukmolų kalba yra labiau paplitusi, tačiau naująja norvegų kalba šneka 10–13 proc. norvegų. Naujosios norvegų kalbos vartotojų skaičius nėra didelis, tačiau, atsižvelgiant į aukštą socialinį ir kultūrinį tarmių prestižą, jis yra gana stabilus. Šia kalba daugiausia kalbama Vakarų ir Rytų Norvegijoje. Apie 12 % mokinių (2018 m.) pasirinko mokytis šios kalbos, o apie 10–12 % mokinių ja kalba kasdieniame gyvenime. Iš 356 savivaldybių 90 savivaldybių dokumentuose naudojama naujoji norvegų kalba, 148 savivaldybės yra neutralios, o tai praktiškai reiškia, kad naudojama Bukmolų kalba (2020 m. duomenys). Mokiniai turi išmokti ir išlaikyti abiejų rašytinių kalbų egzaminą. Jie gali pasirinkti pagrindinę mokymo kalbą. Norvegų kalba išsivystė iš senosios norvegų kalbos (II–V a. po Kr.) – runų rašto, kuriuo kalbėjo Skandinavijos gyventojai. Pagrindiniai įrodymai – runų paminklai – datuojami II amžiumi. Kalbos pokyčiai (VI–VIII a.) lėmė trijų atšakų atsiradimą. Vikingų laikotarpiu (IX–XIV a.), suskilus senajai norvegų kalbai, susiformavo senoji danų, senoji norvegų ir senoji švedų kalbos. Šiomis kalbomis buvo kalbama daug didesnėje teritorijoje nei šiandien. Nuo IX a. vidurio Islandijoje ir Farerų salose apsigyvenę norvegų vikingai, daugiausia iš vakarinės šalies dalies, kolonizavo savo senąją norvegų kalbą, iš kurios vėliau išsivystė islandų ir farerų kalbos. Senąja norvegų kalba buvo kalbama Norvegijoje (nuo VIII a.) ir Islandijoje (nuo IX a. iki XIV a. vidurio). Šiandien islandų kalba yra palyginti nepasikeitusi, todėl islandai gali skaityti tekstus senąja norvegų kalba.
Atsiradus krikščionybei Norvegijoje XI a. senojoje norvegų kalboje pradėtas naudoti lotyniška abėcėlė, kuri palaipsniui pakeitė runų raštą. Pagrindiniai įrodymai – ranka rašyti religiniai tekstai ir įstatymų kodeksai – datuojami XII a., užfiksuota skaldų poezija ir pagrindiniai Islandijoje sukurti senosios norvegų kalbos kūriniai – sagos ir edos, parašytos XIII a. Vėlyvaisiais viduramžiais Norvegijai tapus Danijos dalimi, norvegų kalba palaipsniui tapo nebevartojama. Nors šiuo laikotarpiu nebuvo rašytinės norvegų kalbos, norvegai kalbėjo kalba, kuri nedaug skyrėsi nuo šiuolaikinių norvegų tarmių. Šnekamoji norvegų kalba toliau gyvavo ir plėtėsi. XVIII a. pabaigoje tarp norvegų intelektualų išaugo nacionalinis pasitikėjimas savimi. Jukos laikais, po Napoleono karų, 1814 m. 17 d. gegužės mėnesį Eidsvolyje priimama Norvegijos Konstitucija. Tais pačiais metais Norvegija tapo autonomine šalimi, sudariusi personalinę sąjungą su Švedija. Nors danų kalba yra gimininga ir panaši į norvegų kalbą, naujoje politinėje situacijoje ji tapo svetima kalba. Išryškėjo trys skirtingi požiūriai:
1) Danų rašytinės kalbos norveginimas.
2) Pageidautina išlaikyti danų rašytinę kalbą, kad nenutrūktų kultūriniai ryšiai su Danija.
3) Sukurti naują rašytinę kalbą, paremtą senovine tarme.
Antrasis požiūris nesulaukė didelio palaikymo, tačiau iš pirmojo požiūrio kilo Bukmolas, o iš trečiojo – naujoji norvegų kalba.
NAUJOSIOS NORVEGŲ KALBOS SUKŪRIMAS
Ivaras Osenas (Ivar Aasen, 1813–1896) sukūrė naująją norvegų kalbą, paremtą norvegų tarmėmis. Osenas gavo kelionės stipendiją, kurią panaudojo trejus metus keliaudamas beveik po visą Norvegiją ir rinkdamas kalbinę medžiagą. Remdamasis šia medžiaga, 1848 m. jis išleido norvegų kalbos gramatiką, o 1850 m. – žodyną. Naudodamasis tarmine medžiaga, jis norėjo sukurti rašytinės kalbos normą. Jis pasirodė naujuose minėtų veikalų leidimuose: 1864 m. gramatikoje ir 1873 m. žodyne. Pagrindinis rašytinės kalbos raidos principas buvo tarmių palyginimas. Kai kildavo abejonių, jis pasirinkdavo formą, artimesnę senajai norvegų kalbai. Idėja įvesti naują rašytinę kalbą gali atrodyti labai nerealistiškai. Naujoji norvegų kalba tapo gyva rašytine kalba, o ne nevykusiu lingvistiniu eksperimentu, nes ji pradėta vartoti spaudoje, literatūroje ir teatre. Naujoji norvegų kalbos leidykla „Det Norske Samlaget“ buvo įkurta 1868 m. ir šiandien tebėra viena didžiausių leidyklų. Visos jos leidžiamos knygos yra nauja norvegų kalba. Ši nauja kalba buvo skirta ne tik „vidaus žmonėms“, bet ir visai visuomenei, ir tai, atrodo, buvo svarbus veiksnys, lėmęs naujosios norvegų kalbos pripažinimą ir pagarbą jai.
BUKMOLAS
Bukmolų (norv. Bokmål – „knygų kalba“), iki 1929 m. vadinta riksmål, yra viena iš dviejų standartinių norvegų kalbų. Kaip ir kita standartinė kalba (naujoji norvegų kalba), ji iš esmės yra rašytinė kalba, nes dauguma norvegų kalba tarmėmis, kurios įvairiai skiriasi nuo rašytinės kalbos. Bukmolų kalba yra artima danų kalbai, iš kurios iš dalies buvo jis buvo sukurtas XIX a. Iš dviejų norvegiškų rašybų šalyje plačiausiai vartojamas Bukmolas. Bukmolą vartoja apie 85–90 % Norvegijos gyventojų. Išimtis – Vakarų Norvegija, kur dauguma kalba naująja norvegų kalba. Užsienio studentai taip pat dažniau mokosi Bukmolo. Senasis rašymo standartas, vadinamas riksmoliu, nebėra oficiali kalba, tačiau anksčiau buvo plačiai naudojamas laikraščiuose ir rašytojų darbuose. Danijos ir Norvegijos sąjungos laikotarpiu (1536–1814 m.) oficiali Norvegijos kalba buvo danų kalba. Tuo metu Norvegijos miestų, ypač sostinės Kristianijos (dabar Oslo), intelektualinis elitas taip pat naudojo daniškąjį raštą. 1899 m. buvo pradėtas riksmolio judėjimas, po kurio 1907 m. buvo įkurta riksmolio draugija. Riksmolis buvo adaptuota daniška rašyba. 1907. ir 1917 m. reformos formalizavo riksmolį, o 1907 m. laikomi riksmolių atskyrimo nuo danų kalbos metais. 1929 m. buvo oficialiai priimtas pavadinimas „bukmolas“ vietoj „riksmolis“. 1917 ir 1938 m. kalbos reformos metu bukmolio kalba buvo priartinta prie naujosios norvegų kalbos, ketinant ateityje šias dvi kalbos formas sujungti į bendrą norvegų kalbą (norv. samnorsk). Po Antrojo pasaulinio karo situacija pasikeitė, nes bukmolo judėjimas ėmė prieštarauti konvergencijai, o dėl 1981 m. reformos bukmolas tapo konservatyvesnis.
NORVEGŲ KALBOS ABĖCĖLĖ
Danų ir norvegų abėcėlės pagrįstos lotynų abėcėle ir nuo 1917 m. (norvegų kalboje) ir 1948m. (danų kalboje) susideda iš 29 raidžių – 23 lotyniškos raidės ir „J“, „W“, „U“, „Æ“, „Ø“ ir „Å“. Abiejose kalbose yra 35 fonemos: devyni balsiai (i, e, æ, a, å, o, u, y, ø); šeši dvigarsiai (au, ei, øy (senoji norvegų kalba)), (oi, ui (senoji norvegų kalba)), (ai); 20 priebalsių (b, d, f, g, h, j, k, kj, l, m, n, ng, p, r, s, sj, t, v). Visi balsiai gali būti trumpieji arba ilgieji. Raidės „C“, „Q“, „W“, „X“ ir „Z“ nevartojamos rašant vietinius žodžius. Norvegų kalboje jie vartojami retai, nes skolinių ortografija paprastai pritaikoma prie gimtosios garsų sistemos. Priešingai, danų kalba linkusi išlaikyti originalią skolinių rašybą. Visų pirma, danų kalboje „c“, reiškiantis /s/, beveik niekada nenormalizuojamas į „s“, kaip dažniausiai būna norvegų kalboje. Daugelyje žodžių, kilusių iš lotyniškų šaknų, daniškoje rašyboje išlieka raidė „c“, pvz., norvegiškas sentrum ir daniškas centrum. Rašyba atitinka fonetinius ir etimologinius principus, vartojama lotynų kalbos abėcėlė su trimis balsais „æ“, „ø“, „å“. Raidė „å“ buvo įtraukta į ortografiją 1917 m. dėl rašybos reformų, pakeitusi raidę „aa“. Naujoji raidė kilo iš švedų abėcėlės, kurioje ji oficialiai naudojama nuo XVI a. Šiandien šis raidžių junginys išliko asmenvardžiuose. Skirtumas tarp danų–norvegų ir švedų abėcėlių yra tas, kad švedų kalboje vietoj „Æ“ naudojamas variantas „Ä“, o vietoj „Ø“ – „Ö“, panašiai kaip vokiečių kalboje. Švedų kalboje šių trijų raidžių palyginimo tvarka taip pat skiriasi: „Å“, „Ä“, „Ö“. Visose skandinavų kalbose, taip pat ir suomių kalboje, „Æ“ ir „Ä“ išdėstomi kartu, kaip ir „Ø“ bei „Ö“. Dabartinėje danų ir norvegų kalbose raidė „W“ pripažįstama kaip atskira raidė nuo „V“.
AR LABAI SUDĖTINGA NORVEGŲ KALBA?
Užsienio kalbos mokymasis visada reikalauja daug laiko, nes taip ne tik papildome savo žinias, bet ir gauname naujos informacijos apie žmones, šalį, jų kultūrą ir tradicijas. Kaip ir švedų bei daugelis kitų skandinavų kalbų, norvegų kalba yra viena iš lengviausiai išmokstamų kalbų anglakalbiams. Kaip ir švedų bei olandų kalbomis, norvegiškai kalbantys asmenys dažnai kalba angliškai, todėl kartais gali būti sunku praktikuotis. Norvegų kalba turi daug panašių žodžių ir gramatinių ypatybių į anglų kalbą, todėl neturėtų būti sunku išmokti pagrindus. Žodžių tvarka sakinyje yra tokia pat kaip ir anglų kalbos sakiniuose. Jei mokate olandų arba vokiečių kalbą, norvegų kalbą išmokti bus gana lengva. Taip yra todėl, kad norvegų kalba yra šiaurės germanų kalba ir jos gramatika gali būti laikoma supaprastinta vokiečių kalbos gramatikos versija. Olandų kalba rašytine forma yra labai artima norvegų kalbai, tačiau šnekamoji kalba labai skiriasi. Didžiausias iššūkis mokantis norvegų kalbos gali būti kirtis. Neteisingai ištarus žodį, jo reikšmė gali būti visiškai kitokia. Kai kurios raidės tariamos skirtingai, atsižvelgiant į tai, kurioje žodžio vietoje jos yra. Norvegų kalba turi daug rašybos giminiškų žodžių su anglų kalba, tačiau šie žodžiai iš tikrųjų turi labai skirtingas reikšmes, pvz.:
anglų kalboje gift – „dovana“, norvegų kalboje gift – „vedęs, nuodai“;
anglų kalboje and – „ir“, norvegų kalboje and – „antis“.
Užsienio tarnybos instituto duomenimis, norint gana laisvai kalbėti norvegiškai, reikia maždaug 575 valandų pamokų (arba 23 savaičių). Jei turite galimybę gyventi aplinkoje, kurioje norvegų kalba yra gimtoji, galite laisvai kalbėti norvegiškai jau po vienerių metų. Tačiau, žinoma, viskas priklauso nuo jūsų pačių noro, pasiryžimo, kalbos supratimo ir laiko išteklių panaudojimo.
KUR IR KIEK KALBAMA NORVEGŲ KALBA?
Vienintelė šalis, kurioje norvegų kalba yra valstybinė, nenuostabu, kad Norvegija. Norvegijoje taip pat yra dar viena oficiali kalba – samių kalba, kuria kalba šiaurės Norvegijoje gyvenantys samiai. Tačiau samių kalba nėra šiaurės germanų kalba, todėl ji nėra tarpusavyje suprantama su norvegų kalba. Beveik visi daugiau nei 5 mln. Norvegijos gyventojų kalba norvegiškai. Vienintelė kita šalyje plačiai paplitusi kalba yra anglų, kuria kalba apie 4 300 000 žmonių. Beveik visi anglakalbiai Norvegijoje mokosi anglų kaip antrosios kalbos. Kitose šalyse, išskyrus Norvegiją, nėra daug norvegiškai kalbančių žmonių. Ispanijoje gyvena viena didžiausių bendruomenių, kurią sudaro apie 50 000 norvegų, iš kurių daugelis persikėlė į šią išėję į pensiją. Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvena apie 40 000 norvegiškai kalbančių žmonių, norvegų taip pat galima sutikti visoje Europoje. Švedijoje ir Danijoje yra pakankamai norvegakalbių, nes dėl norvegų, švedų ir danų kalbų tarpusavio suprantamumo šių kalbų lengva išmokti.
NORVEGŲ KALBOS VERTĖJAS ŽODŽIU IR RAŠTU
„Skrivanek“ norvegų kalbos vertėjų raštu ir žodžiu komanda atlieka tiek standartinius, tiek sudėtingus techninių ar medicininių dokumentų vertimus, taip pat notaro patvirtintus vertimus į norvegų kalbą arba iš jos. Taip pat atliekame norvegiškų tekstų korektūrą ir stilistinį tobulinimą. Žinoma, kalbos ekspertai gali suteikti informacijos apie kultūrinius skirtumus, verslo etiketą, istoriją ir tradicijas. Visi vertėjai raštu, vertėjai žodžiu, korektoriai ir redaktoriai yra pasirašę konfidencialumo sutartį, todėl galite mums patikėti savo dokumentų originalus – jų saugumu pasirūpinsime!
Verslo klientams iš / į norvegų kalbą dažniausiai verčiame šiuos tekstus: svetainių turinio vertimus ir adaptacijas, elektroninės prekybos tekstus, reklaminius šūkius, skaitmeninės rinkodaros tekstus, bendradarbiavimo sutartis, verslo dokumentų vertimus, techninių tekstų vertimus. Taip pat teikiame nuosekliojo ir sinchroninio vertimo paslaugas verslo ir kitiems pokalbiams, konferencijoms ir kitiems renginiams. Taip pat siūlome nuoseklųjį ir sinchroninį vertimą norvegų kalba internetu – per „Zoom“ ar bet kurią kitą platformą.
Fiziniams asmenims verčiame asmens tapatybės dokumentus, santuokos liudijimus, vaikų gimimo liudijimus, išsilavinimo dokumentus, pasus, medicininius dokumentus ir kt. dokumentus.
NORVEGŲ KALBA VERSLUI
Norvegija yra viena turtingiausių pasaulio šalių, tačiau joje gyvena tik apie 5 mln. gyventojų. Norvegija yra labai nepriklausoma ir mėgsta pati tvarkyti savo reikalus, todėl dar nėra įstojusi į Europos Sąjungą. Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas yra ELPA (Europos laisvosios prekybos erdvės), bendros ES/ELPA ekonominės erdvės ir Europos ekonominės erdvės narės. Norvegija ir Islandija, kurios nėra ES šalys, yra Šengeno susitarimo narės. Tai reiškia, kad norvegai gali keliauti taip pat laisvai kaip ir ES šalių piliečiai. Norvegai yra labai patriotiški ir didžiuojasi savo šalimi. Jie beveik neabejotinai mano, kad Norvegija pasaulinėje arenoje yra svarbesnė nei iš tikrųjų. Pagrindinė kalba – norvegų, tačiau tolimojoje šiaurėje gyvenantys samiai turi savo kalbą, kuri visiškai skiriasi nuo norvegų kalbos. Norvegai visada vertino užsienio kalbų mokėjimą. Kadangi jų kalba tokia maža, jie priversti mokytis kitų kalbų, kad galėtų susikalbėti su likusiu pasauliu. Beveik visi norvegai puikiai kalba angliškai. Palyginti su kitomis Europos šalimis, norvegai garsėja geru anglų kalbos mokėjimu. Daugelis norvegų mėgsta pasigirti savo įgūdžiais su vokiškai kalbančiais žmonėmis, todėl dauguma norvegų taip pat kalba vokiškai. Pastaraisiais metais Norvegijos studentai vis dažniau renkasi ispanų kalbą kaip užsienio kalbą. Bendraudami su norvegais, nepamirškite, kad norvegai yra neformalūs žmonės. Gali susidaryti įspūdis, kad jie yra šalti ir nuošalūs, bet taip yra tik todėl, kad jie yra drovūs ir paprastai nekalba su nepažįstamaisiais. Jie mėgsta elgtis profesionaliai ir kontroliuoja savo asmeninius jausmus versle. Norvegams paprastai reikia laiko, kad atsivertų ir užmegztų kontaktą su užsieniečiais. Tačiau kai jie pagaliau tai padarys, bendradarbiavimas bus ilgalaikis. Norvegai įtariai žiūri į žmones, kurie iš pradžių yra pernelyg atviri ir paslaugūs, ir mano, kad tai klastinga ir paviršutiniška.
Užsiimdami verslo reikalais norvegai mėgsta atsiriboti kelioms minutėms ir tik tada imtis darbo. Jie nemėgsta gaišti laiko kalbėdami apie dalykus, kurie neturi prasmės. Norvegai vertina punktualumą ir sutarto grafiko laikymąsi. Jie pageidauja nedirbti viršvalandžių, o jei problema neišsprendžiama iki penktadienio popietės 16 val., geriau ją palikti iki pirmadienio ryto. Norvegai taip pat garsėja tuo, kad atskiria savo profesinį ir asmeninį gyvenimą. Pasibaigus susitikimui, jie paprastai nueina savais keliais ir vargu, ar pakvies naują verslo partnerį į savo namus. Norvegai labai vertina savo asmeninį gyvenimą ir brangina laiką, praleistą su draugais ir šeima. Savaitgaliais jie mėgsta pabėgti nuo kasdienio streso, todėl dauguma jų turi hytte, t. y. namelį ar kalnų namelį idiliškoje vietoje netoli gamtos. Jie mėgsta savo kalvų šlaitus, ežerus ir kalnus, labai mėgsta pasivaikščiojimus kalnuose, žygius pėsčiomis ir žvejybą. Taigi norvegų kalba nėra labai svarbi pasaulinėje verslo arenoje, tačiau ji svarbi, jei norite tapti patikimu verslo partneriu arba kurti verslą Norvegijoje. Norvegai pasirengę aptarti verslo sandorius angliškai arba vokiškai, tačiau jei potencialus verslo partneris moka norvegų kalbą, verslo sėkmė šioje turtingoje ir ekonomiškai perspektyvioje šalyje garantuota.
NORVEGIJOS IR LATVIJOS BENDRADARBIAVIMAS
Latvijos ir Norvegijos bendradarbiavimas yra platus ir įvairus. Labai vertinamas bendradarbiavimas gynybos, karinėje, kultūros ir ekonomikos srityse. Norvegija yra svarbi Latvijos užsienio prekybos partnerė ir abi šalis sieja stabilūs ekonominiai santykiai . Latvijos užsienio ekonomikos atstovybė Norvegijoje teikia paramą Latvijos verslininkams eksporto skatinimo srityje, informaciją apie verslo pradžią ir investavimo galimybes, taip pat padeda skatinti užsienio prekybą. Latvijos ir Norvegijos kultūriniai ryšiai tradiciškai buvo labai glaudūs. Bendradarbiauja bibliotekos ir rašytojų organizacijos, teatrai, muzikantai, filmų kūrėjai, dizaineriai, festivalių organizatoriai, vizualiųjų menų kūrėjai, muziejų specialistai, kultūrinio švietimo įstaigos ir daugelis kitų kultūros profesijų atstovų. EEE ir Norvegijos finansinės priemonės buvo panaudotos Rainio ir Aspazijos muziejaus bei Janio Akuraterio muziejaus atnaujinimui, o Lilehamerio muziejų asociacija buvo bendradarbiavimo partneris. Žalioji sinagoga Rėzeknėje taip pat buvo restauruota gavus dalinę finansinės priemonės paramą. Su Norvegija švietimo srityje daugiausia bendradarbiaujama pagal daugiašales programas ir projektus, taip pat pagal atskirų institucijų ir savivaldybių bendradarbiavimo susitarimus ir projektus. Kai kurios Latvijos valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos aktyviai bendradarbiauja su Norvegijos aukštosiomis mokyklomis. Norvegų kalbos mokoma trijose Latvijos bendrojo lavinimo mokyklose – Šiaurės šalių gimnazijoje, Rygos Kengarago vidurinėje mokykloje ir Valmieros Pargaujos gimnazijoje. Latvijos švietimo įstaigos ir kitos organizacijos bendradarbiauja su Norvegijos kolegomis pagal Europos Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programas „Erasmus+“ ir „Erasmus+: veiklus jaunimas“. Latviją ir Norvegiją gynybos srityje vienija narystė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje – NATO. Istoriškai Norvegija teikė didelę paramą Latvijos gynybos sektoriaus plėtrai, padėdama modernizuoti Latvijos nacionalines ginkluotąsias pajėgas, padėdama įsteigti Nesprogusios amunicijos neutralizavimo mokyklą ir Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų Jūrininkų mokymo centro narų mokyklą. Specialiosios paskirties pajėgos taip pat nuolat bendradarbiauja. Norvegija remia Baltijos jūros pajėgų tarptautinius kursus Latvijoje ir Baltijos gynybos koledžą „BALTDEFCOL“. Norvegija taip pat yra padovanojusi Latvijai karinės įrangos. Abiejų šalių ginkluotosios pajėgos dalyvavo pratybose Latvijoje ir Norvegijoje. Norvegijos ginkluotosios pajėgos buvo dislokuotos Latvijoje vykdant NATO saugumo stiprinimo veiklą ir dalyvavo Latvijos valstybės atkūrimo dienos paraduose. Norvegijos karinių oro pajėgų orlaiviai dalyvavo keliuose Baltijos šalių oro erdvės patruliavimuose. Norvegijos Karalystės ambasada įsikūrusi Rygoje, o nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Latvijoje nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. yra Kristian Ødegaard.
SPRENDIMAI, KURIUOS DAŽNIAUSIAI TEIKIAME NORVEGŲ KALBA:
- įvairių dokumentų vertimai į norvegų kalbą;
- skubūs rašytiniai vertimai;
- notaro patvirtinti vertimai į norvegų kalbą;
- interneto svetainės vertimas;
- norvegiškų tekstų korektūra;
- tekstų adaptacija ir kūrybinių tekstų rengimas;
- DTP – grafinio dizaino paslaugos;
- vertimas žodžiu į norvegų kalbą;
- norvegų kalbos kursai.
NORVEGŲ KALBOS KOMBINACIJOS:
norvegų–latvių; latvių–norvegų; norvegų–lietuvių; lietuvių–norvegų; estų–norvegų; norvegų–estų; anglų–norvegų; norvegų–anglų; rusų–norvegų; norvegų–rusų; lenkų–norvegų; norvegų–lenkų; ukrainiečių–norvegų; norvegų–ukrainiečių; čekų–norvegų; norvegų–čekų; vokiečių–norvegų; norvegų–vokiečių; ispanų–norvegų; norvegų–ispanų; prancūzų–norvegų; norvegų–prancūzų; italų–norvegų; norvegų–italų; danų–norvegų; norvegų–danų; švedų–norvegų; norvegų–švedų; norvegų–norvegų; norvegų–norvegų; suomių–norvegų; norvegų–suomių ir kt.