Ieškote kalbinių sprendimų lietuvių kalba? Susisiekite su mumis!
VERTIMAI Į LIETUVIŲ KALBĄ
KIEK KAINUOJA VERTIMAS Į LIETUVIŲ KALBĄ?
Mūsų biure kiekvieno vertimo iš / į lietuvių kalbą kaina nustatoma individualiai kiekvienam užsakymui. Kaina priklauso nuo verčiamos medžiagos apimties, vertimo terminų, teksto turinio specifikos, teksto pasikartojimo vertime, grafinio apdorojimo, teksto formatavimo, korektūros ir kliento pasirinktų papildomų paslaugų.
AR YRA VERTIMŲ KAINORAŠTIS?
Taip, vertimo raštu ir žodžiu iš / į lietuvių kalbą kainoraštis yra neatsiejama mūsų bendradarbiavimo sutarties su klientais dalis. Mūsų vertimo projektų vadovai visada pateiks išsamią informaciją apie vertimo kainą prieš pradedant vertimo projektą. Kiekvieno užsakymo kaina nustatoma individualiai pagal dabartinį „Skrivanek“ kainoraštį, atsižvelgiant į originalo teksto žodžių skaičių, vertimo dubliavimąsi ir kitus parametrus. Norėdami sužinoti vertimo kainą, susisiekite su mumis arba atsiųskite tekstą, kurį reikia išversti.
ĮDOMŪS FAKTAI APIE LIETUVIŲ KALBĄ
Lietuvių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, baltų kalbų grupei. Tai valstybinė kalba Lietuvoje, bet labiausiai paplitusi tautinių mažumų kalba Latvijoje, Estijoje ir iš dalies Lenkijoje bei Baltarusijoje.
Lietuvių kalba yra gimtoji maždaug 4 milijonams žmonių, daugiausia Lietuvoje, kur ji yra vienintelė valstybinė kalba. Ji priklauso baltų kalbų grupei ir yra artimiausia latvių kalbai. Tai seniausia gyva indoeuropiečių šeimos kalba.
Iš trijų baltų kalbų – lietuvių, latvių ir prūsų – lietuvių kalba užima antrąją vietą pagal senuosius indoeuropiečių pradmenis: lietuvių kalbos gramatinės formos yra daug artimesnės indoeuropiečių pradmenims nei latvių, tačiau ji yra modernesnė už XVIII a. išnykusią prūsų kalbą. Šiandien lietuvių kalba yra seniausia gyva indoeuropiečių kalba. Lietuvių literatūrinė kalba nebuvo paveikta finougrų kalbų, kaip kuršių, žiemgalių, sėlių ir latvių kalbos, tačiau finougrų kalbų įtaka jaučiama šiaurės Lietuvoje, kur anksčiau gyveno kuršiai, žiemgaliai ir sėliai. Šių kalbų mišinys padarė didžiausią įtaką žodžių kirčiavimui šiaurės lietuvių tarmėse.
Lietuvių kalba yra gimininga latvių kalbai. Manoma, kad abi kalbos iki XIII a. vystėsi kartu ir tik vėliau išsiskyrė į dvi atskiras kalbas. Šios kalbos atsirado III a. pr. m. e., kai Baltijos jūros pakrantėje gyveno senovės baltų gentys.
Lietuvių kalba turi dvi pagrindines tarmes – aukštaičių ir žemaičių. Abi tarmės turi tris dialektus, kurie dar skirstomi į 14 dialektų variantų.
Seniausias išlikęs lietuviško rašto pavyzdys yra 1525 m. liturginis tekstas, tačiau pirmoji lietuviškai išspausdinta bažnytinė knyga buvo 1547 m. Karaliaučiuje Martyno Mažvydo išverstas Katekizmas. Knyga parašyta pietų žemaičių tarme, tačiau joje yra ir įvairių vakarų aukštaičių tarmės bruožų. Šioje knygoje apie 20 % visų pavartotų žodžių buvo skoliniai, daugiausia slavizmai. Nuo XVI a. iki XVIII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje egzistavo du rašytinės kalbos variantai: rytinis variantas, kurio pagrindą sudarė Vilniaus apylinkių rytinė aukštaičių tarmė, ir vidurio variantas, susiformavęs Vidurio Lietuvoje ties Kėdainių miestu pagal vietinį vakarų aukštaičių tarmės variantą.
Jonas Jablonskis įnešė didelį indėlį į lietuvių literatūrinės kalbos raidą, ir pasirinko aukštaičių tarmę kaip jos pagrindą.
Lietuvių literatūrinė kalba formavosi sunkiomis tautai sąlygomis, kai dėl Rusijos imperijos rusifikacinės politikos nuo 1864 m. maždaug pusę amžiaus dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo draudžiama leisti knygas lietuvių kalba, tačiau jos vis tiek buvo gabenamos kontrabanda.
1863–1904 m., kai Rusijos imperija uždraudė savo teritorijoje naudoti lotyniškas raides (Lietuva tuo metu priklausė Rusijos imperijai), daug žmonių, rizikuodami gyvybe, gabeno lietuviškas knygas į šalį iš Prūsijos. Šiandien šie knygnešiai yra šalies didvyriai, o jų pasiaukojančiam patriotizmui įamžinti Lietuvoje pastatytas, kaip manoma, vienintelis tokio pobūdžio paminklas.
Daugiausia skolinių lietuvių kalboje yra iš slavų (senosios rusų baltarusių, lenkų, rusų) ir germanų kalbų. Tai lėmė istorinė šių kalbų įtaka ir glaudūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Prūsijos ryšiai. Be to, yra šiek tiek skolinių iš finougrų ir kitų baltų kalbų.
XX amžiuje didžioji dauguma skolinių buvo imami tiesiogiai iš Rusijos.
Po nepriklausomybės atgavimo padaugėjo skolinių iš anglų kalbos (anglicizmų).
Daugelis populiariausių lietuviškų asmenvardžių yra susiję su gamta.Tai atkeliavo iš senų laikų, kai lietuviai, kaip ir latviai, gyveno darnoje su gamta ir savo vaikams duodavo medžių, gamtos reiškinių ar gėlių vardus. Kai kurie pavadinimai, pavyzdžiui, Rūta, Eglė, Aušra, Gintaras, paplitę ir šiandien.
Vienas įdomiausių faktų apie lietuvių kalbą ir lietuvius yra tai, kad pagal pavardę galima nustatyti, ar moteris yra ištekėjusi.
Jei ištekėdama lietuvė pasirenka vyro pavardę, prie jos pavardės pridedama galūnė -ienė. Pavyzdžiui, jei ištekės moteris, turinti pavardę „Kazlauska“, jos pavardė taps „Kazlauskienė“. Paprastai, jei moters pavardė baigiasi galūne -ytė arba -aitė, ji nėra ištekėjusi. Tačiau ši tradicija pamažu nyksta, ir Lietuvoje moterys dažnai renkasi rašyti savo pavardes su galūne -ė (šiuo atveju „Kazlauskė“, o ne „Kazlauskaitė“ ar „Kazlauskienė“), kad žmonės, perskaitę moters pavardę, negalėtų nustatyti jos šeiminės padėties.
LIETUVIŲ KALBOS ABĖCĖLĖ
Šiuolaikinės lietuvių kalbos rašyba yra daugiausia morfologinė. Ji įsitvirtino XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Nuo pat pirmųjų užrašų (XVI a.) lietuvių kalboje vartojama lotynų abėcėlė. Ji buvo išplėsta ir šiandien ją sudaro 32 raidės: 12 balsių (a, ą, e, ę, ė, i, į, y, o, u, ų, ū) ir 20 priebalsių (b, c, č, d, f, g, h, j, k, l, m, n, p, r, s, š, t, v, z, ž). Fonemos „x“, „ʣ“, „ʤ“ taip pat žymimos raidėmis „ch“, „dz“, „dž“. Fonologiškai išskiriama 14 balsių ir 45 priebalsių fonemos. Balsių fonemos gali funkcionuoti kaip atskiri skiemenys, o priebalsių fonemos – ne. Skirtingai nei latvių kalboje, visi lietuvių kalbos priebalsiai, išskyrus „j“, kuris visada yra minkštas, atsižvelgiant į padėtį, gali būti kieti arba minkšti.
AR SUNKU KALBĖTI LIETUVIŠKAI?
Lietuvių kalba yra tarsi treniruotė smegenims. Ši kalba yra senovinė ir panaši į klasikinį indų sanskritą, taip pat iš dalies į senovės lotynų ir graikų kalbas. Seniausią gyvą indoeuropiečių kalbą mokslininkai tyrinėja ir šiandien.
Lietuvių kalbos sudėtingumą daugiausia lemia tai, kad ji yra seniausia indoeuropiečių kalba. Lietuvių kalba laikoma viena sudėtingiausių kalbų pasaulyje. JAV Užsienio tarnybos instituto duomenimis, lietuvių kalba priskiriama labai sudėtingų kalbų kategorijai, tačiau ją tikrai lengviau išmokti nei arabų, korėjiečių ar kinų. Žinoma, daugiausia tai susiję su fonetiniu skambesiu ir su gramatikos taisyklėmis, kurios neturi analogų jokioje kitoje pasaulio kalboje.
Yra įvairūs kirčiai, kurie gali visiškai pakeisti žodžio reikšmę, atsižvelgiant į tai, kuris kirtis vartojamas. Lietuviai vartoja daug mažybinių žodžių ir neturi keiksmažodžių. Jei lietuviai jaučia poreikį keiktis, jie gali ką nors pavadinti „gyvate“ ar „rupūže“. Lietuviai taip pat turi raidę „ė“, kurios nėra jokioje kitoje kalboje. Ši raidė laikoma moteriškumo simboliu, nes ji vartojama moterų vardų pabaigoje.
Išmokti skaityti lietuviškai neturėtų būti sudėtinga, nes raidės tariamos taip, kaip rašomos.
Sudėtingiau atskirti daiktavardžių giminę.
Patys lietuviai juokauja, kad greičiausias būdas išmokti lietuvių kalbą – įsimylėti lietuvį.
LIETUVIŲ KALBOS VERTĖJAS ŽODŽIU IR RAŠTU
Mūsų vertėjų raštu ir žodžiu komanda gali išversti standartinius ir notaro patvirtintus dokumentus. Žinoma, mes taip pat atliekame sinchroninį vertimą žodžiu. „Skrivanek“ atlieka tekstų lietuvių kalba korektūrą ir stilistinį tobulinimą, prireikus redaguoja ir tikrina terminologiją.
Dažniausiai pasitaikantys vertimai iš / į lietuvių kalbą yra elektroninės komercijos turinio ir interneto svetainių vertimai, produktų etiketės, reklaminiai šūkiai, SEO tekstų vertimai, „Google“ raktažodžių vertimai, turinio lokalizavimas ir adaptavimas, rinkodara, teisinis turinys, verslo dokumentų vertimai. Dėl glaudaus Latvijos ekonominio bendradarbiavimo su Lietuva taip pat verčiame šiose srityse: mašinų ir technologijų, finansų, medicinos, ryšių, viešųjų ryšių, transporto, mokslo, žemės ūkio, tekstilės, turizmo, Europos Sąjungos dokumentų, pramonės, mokslo, mažmeninės prekybos, technologijų.
Fiziniams asmenims verčiame asmens tapatybės dokumentus, santuokos liudijimus, vaikų gimimo liudijimus, išsilavinimo dokumentus, pasus, medicininius dokumentus ir kt. vertimus.
KUR IR KIEK KALBAMA LIETUVIŠKAI?
Lietuvių kalba yra valstybinė Lietuvos kalba, kuria kalba daugiau nei 85 proc. šalies gyventojų, o 90 proc. šalies gyventojų laisvai kalba lietuviškai.
Lietuvių kalba vartojama ir už Lietuvos ribų. Nemažai lietuviškai kalbančių žmonių gyvena Lenkijoje, kur lietuvių kalba įtraukta į vietos švietimo programą. Nuo XIX a. didėjanti emigracija iš Lietuvos taip pat lėmė užsienio piliečių tapatinimąsi su kalba. Daugelyje užsienio šalių, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę ir Norvegiją, susikūrė lietuviškai kalbančios bendruomenės.
Iš viso pasaulyje gali būti apie 4 mln. kalbos vartotojų. Lietuvoje ši kalba yra gimtoji maždaug 2,4 mln. žmonių. Be lietuvių diasporų kaimyninėse šalyse, XIX–XXI a. lietuviai taip pat emigravo į kitus žemynus.
JAV gyvena gausiausia lietuvių diaspora – maždaug 600 000 lietuvių. Lietuvių emigracija į JAV prasidėjo XIX a. ir nutrūko sovietų okupacijos metais, kai kelionės ir emigracija buvo labai apribotos. Čikaga vadinama JAV lietuvių sostine. 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai, į JAV emigravo apie 200 000 lietuvių.
Kanadoje gyvena apie 60 000 lietuvių.
XIX a. pab. ir XX a. pr., prieš Antrąjį pasaulinį karą, Meksikoje ir Pietų Amerikoje (Argentinoje, Brazilijoje, Kolumbijoje, Urugvajuje ir Venesueloje) susikūrė lietuvių bendruomenės. Šiandien emigrantų srauto į šias šalis nebėra, nes ekonominės sąlygos šiose šalyse nėra geresnės nei Lietuvoje. Šiuo metu bendras lietuvių skaičius šiose šalyse gali siekti apie 230 000.
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Pietų Afrikoje atsirado lietuvių, daugiausia žydų, bendruomenės.
Lietuvių bendruomenės buvusios Sovietų Sąjungos regionuose susiformavo sovietų okupacijos metais; lietuvių skaičius Sibire ir Vidurinėje Azijoje smarkiai išaugo, kai į šias teritorijas buvo priverstinai ištremta daug lietuvių. Tačiau dauguma jų vėliau grįžo į Lietuvą. Vėliau daug lietuvių buvo perkelta dirbti į kitas Sovietų Sąjungos dalis, o kai kurie iš jų negrįžo į Lietuvą, kai ši tapo nepriklausoma. Šiandien Rusijoje galėtų gyventi apie 86 000 lietuvių.
Lietuvių bendruomenės Šiaurės Vakarų Europoje (Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Islandijoje) yra labai jaunos ir pradėjo kurtis Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1990 m.; ši emigracija suintensyvėjo Lietuvai 2004 m. tapus Europos Sąjungos nare.
Airijos Respublikoje lietuvių koncentracija, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi, yra bene didžiausia Vakarų Europoje; apskaičiuota, kad 45 000 lietuvių (maždaug pusė jų yra registruoti) sudaro daugiau nei 1 % visų Airijos gyventojų.
Norvegijoje gyvena apie 47 000 lietuvių, kurie per trumpą laiką tapo antrąja pagal dydį šalies tautine mažuma, sudarančia 0,85 % visų Norvegijos gyventojų ir 4,81 % visų Norvegijoje gyvenančių užsieniečių. Islandijoje gyvena apie 3 500 lietuvių, kurie sudaro apie 1 % visų šalies gyventojų.
Lietuvių diaspora Vokietijoje pradėjo formuotis po Antrojo pasaulinio karo.
1950 m. Dypholce jie įkūrė lietuvių vidurinę mokyklą – privačią mokyklą lietuvių pabėgėlių vaikams. Ilgus dešimtmečius lituanistinė vidurinė mokykla buvo vienintelė dieninė vidurinė mokykla už Rytų bloko ribų, kurioje buvo dėstoma Lietuvos istorija, kalba ir kultūra. 1954. Lietuvių bendruomenė įsigyja Rennhofo dvarą su dvylikos hektarų parku Hiutenfelde Lámpertheime. Mokykla buvo perkelta ten ir tebėra dar dabar – https://www.gimnazija.de/en Dabar mokykla vadinama Vasario 16-osios gimnazija.
Australijoje taip pat yra lietuvių bendruomenių, tačiau dėl didelio atstumo nuo Europos emigracija į Australiją yra nedidelė.
LIETUVIŲ KALBA VERSLUI
Lietuvių kalba kaip verslo kalba daugiausia vartojama tik Lietuvoje. Užmezgant verslo santykius su Lietuvos verslininkais pravartu žinoti keletą mandagių, paprastų pokalbių frazių lietuvių kalba. Lietuvos įmonės tai tikrai įvertins, nes kalba yra kiekvieno lietuvio pasididžiavimas.
Lietuvos verslininkai verslo kontaktams užmegzti dažniausiai vartoja rusų, lenkų ir anglų kalbas. Pagrindiniai bendradarbiavimo partneriai yra ES valstybės narės, į kurias eksportuojamos automobilių dalys ir grūdų produktai.
Lietuviai yra daugiakalbiai, dažnai mokantys rusų, anglų, prancūzų ir vokiečių kaip antrąsias užsienio kalbas. Lietuva yra viena iš penkių ES šalių, kuriose gyvena daugiausia žmonių, mokančių bent dvi užsienio kalbas. 90 % lietuvių gali susikalbėti bent viena užsienio kalba, o apie 50 % moka dvi užsienio kalbas.
Tyrėjų teigimu, Lietuvos įmonės dažniau bendradarbiauja su nepažįstamais užsieniečiais nei su pažįstamais lietuviais.
Pagrindinės šalies prekybos partnerės yra Rusija, Vokietija, Latvija, Estija, Lenkija, Nyderlandai, Lenkija ir Baltarusija. Naudingosios iškasenos, chemikalai, tekstilė ir drabužiai, mašinos ir įrengimai, maisto produktai, mediena ir medienos gaminiai bei plastikai sudaro daugiau kaip 60 proc. eksporto. Daugiausia importuojama naudingųjų iškasenų, transporto įrangos, cheminių medžiagų, tekstilės gaminių ir drabužių.
LATVIJOS IR LIETUVOS DVIŠALIAI SANTYKIAI
Šiuo metu Latvijoje gyvena apie 27 000 lietuvių, kurie yra penkta pagal dydį tautinė mažuma Latvijoje. Latvijoje gyvena apie 5 000 Lietuvos Respublikos piliečių, neatsižvelgiant į jų pilietybę.
Daugiausia lietuvių gyvena Rygoje ir Lietuvos pasienio regione – Liepojoje ir Liepojos regione, Bauskės regione, Saldaus regione, Jelgavoje ir Jelgavos regione, Dobelės regione, Daugpilyje ir Daugpilio regione.
Pirmieji lietuviai dabartinės Latvijos teritorijoje apsigyveno VII–XII a.
XIX a. pradžioje ir iki XX a. pabaigos, vystantis pramonei, lietuvių imigracija į Latviją labai išaugo. Lietuviai vyko į Rygą, Liepoją, Bauskę, Jelgavą ir Ventspilį ieškoti darbo ir mokytis. Daug lietuvių dirbo Rygos „Fenikss“ vagonų gamykloje, „Provodniks“ gumos gamykloje, lentpjūvėse, verpyklose, alaus daryklose, baldų dirbtuvėse, tramvajų depuose, uostuose ir kitur. 1918 m. susikūrus nepriklausomoms Lietuvos ir Latvijos valstybėms, dalis lietuvių grįžo į Lietuvą.
Siekiant būti arčiau Lietuvos, (Daugpilyje, Jelgavoje, Liepojoje, Rygoje ir jų apylinkėse ir kt.) XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmetyje Latvijoje apsigyveno daug buvusių politinių kalinių ir lietuvių tremtinių, kuriems sovietų valdžia neleido grįžti į tėvynę. 1988–1995 m. Latvijos lietuviai aktyviai dalyvavo Latvijos liaudies fronto veikloje.
Latviją ir Lietuvą sieja glaudus bendradarbiavimas, bendri interesai Baltijos jūros regione ir strateginė partnerystė ES ir NATO.
Nacionalinis politinis dialogas vyksta reguliariai ir aktyviai įvairiais lygmenimis.
Tarp nacionalinių parlamentų, ministerijų, vietos valdžios institucijų ir NVO užsimezgė geras praktinis bendradarbiavimas.
Latvijos ir Lietuvos istorinis paveldas ir glaudūs asmeniniai žmonių ryšiai sudaro palankias sąlygas bendradarbiauti nevyriausybiniu lygmeniu, įgyvendinti tarpvalstybinius projektus ir skatinti bendradarbiavimą kultūros, švietimo, turizmo ir kitose srityse.
Lietuva yra viena svarbiausių Latvijos užsienio prekybos partnerių ir abi šalys palaiko stabilius ekonominius santykius.
Latvija ir Lietuva bendradarbiauja švietimo srityje pagal trišalius Baltijos šalių bendradarbiavimo susitarimus, taip pat pagal Baltijos ir Šiaurės šalių, Baltijos jūros regiono, Europos Tarybos ir ES švietimo programas ir projektus.
Remiantis tarpministeriniu studentų, mokslininkų ir dėstytojų mainų susitarimu, vyksta aktyvūs studentų, doktorantų, dėstytojų ir mokslininkų mainai. Latvijos aukštosios mokyklos yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartis su Vilniaus universitetu, Klaipėdos universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Lietuvos Sveikatos Mokslų universitetu, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos edukologijos universitetu (dabar – VDU Švietimo akademija) ir kt.
Nuo 1991 m. Rygoje veikia Rygos lietuvių vidurinė mokykla – https://www.rlvs.lv.
Latvijos nacionalinė opera aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos nacionaline opera, keičiasi menininkais ir dirigentais.
Intensyviai bendradarbiauja abiejų šalių meno muziejai, nacionalinės bibliotekos ir archyvai. Latvijos nacionalinis dailės muziejus sėkmingai bendradarbiauja su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi Vilniuje.
Kai kuriuose Latvijos universitetuose lietuvių kalba dėstoma kaip papildomas arba pagrindinis dalykas.
Lietuvos ambasada Latvijoje, įsikūrusi Rygoje, rūpinasi Lietuvos piliečiais – https://lv.mfa.lt.
SPRENDIMAI, KURIE DAŽNIAUSIAI TEIKIAMI LIETUVIŲ KALBA:
- dokumentų vertimas į lietuvių kalbą;
- skubūs rašytiniai vertimai;
- notaro patvirtintas vertimas;
- interneto svetainių vertimas;
- lietuviškų tekstų korektūra;
- tekstų adaptacija ir kūrybinių tekstų rengimas;
- DTP – grafinio dizaino paslaugos;
- vertimas žodžiu į lietuvių kalbą;
- individualūs lietuvių kalbos kursai.
LIETUVIŲ KALBOS KOMBINACIJOS:
latvių–lietuvių; lietuvių–latvių; estų–lietuvių; lietuvių–estų; anglų–lietuvių; lietuvių–anglų; rusų–lietuvių; lietuvių–rusų; lenkų–lietuvių; lietuvių–lenkų; ukrainiečių–lietuvių; lietuvių–ukrainiečių; čekų–lietuvių; lietuvių–čekų; vokiečių–lietuvių; lietuvių–vokiečių; ispanų–lietuvių; lietuvių–ispanų; prancūzų–lietuvių; lietuvių–prancūzų; italų–lietuvių; lietuvių–italų; danų–lietuvių; lietuvių–danų; švedų–lietuvių; lietuvių–švedų; norvegų–lietuvių; lietuvių–norvegų; suomių–lietuvių; lietuvių–suomių ir kt.