Ieškote kalbinių sprendimų švedų kalba? Susisiekite su mumis!
VERTIMAI Į ŠVEDŲ KALBĄ
KIEK KAINUOJA VERTIMAS Į ŠVEDŲ KALBĄ?
Vertimų iš / į švedų kalbą kaina nustatoma individualiai kiekvienam užsakymui. Kainai taikomos tam tikros sąlygos pagal dabartinį „Skrivanek“ kainoraštį. Nuosekliųjų vertimų kaina priklauso nuo paslaugos suteikimo laiko, kalbų kombinacijos, į kurią reikės versti. Rašytinių vertimų kainą lemia verčiamos medžiagos apimtis, vertimo terminai, specifinis teksto turinys, teksto pasikartojimas vertime, grafinis apdorojimas, formatavimas, korektūra ir kliento pasirinktos papildomos paslaugos.
AR YRA VERTIMŲ KAINORAŠTIS?
Taip, vertimo raštu, vertimo žodžiu (sinchroninio ir nuosekliojo), lokalizavimo ir adaptavimo iš švedų kalbos ir į švedų kalbą paslaugų kainoraštis yra neatsiejama mūsų bendradarbiavimo sutarties su klientais dalis. Vertimo projektų vadovai pateikia išsamią informaciją apie vertimo kainą prieš pradedant vertimo projektą. Kiekvieno užsakymo kaina nustatoma individualiai pagal dabartinį „Skrivanek“ kainoraštį, atsižvelgiant į originalo teksto žodžių skaičių, vertimo dubliavimąsi ir kitus parametrus. Laukiame jūsų medžiagos vertimui el. paštu, kad galėtume pateikti pasiūlymą.
ĮDOMŪS FAKTAI APIE ŠVEDŲ KALBĄ
Švedų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos šiaurės germanų pogrupiui. Ji gimininga norvegų, danų ir islandų kalboms, iš kurių danų kalba yra artimiausia, o norvegų – tolimiausia.
Šia kalba kalba apie 10 mln. žmonių, ji yra oficiali Švedijos valstybinė kalba, antroji Suomijos valstybinė kalba, viena iš oficialių Europos Sąjungos ir Šiaurės Tarybos kalbų.
Švedijoje yra apie 9,4 mln. švedų kalbos vartotojų, Suomijoje – 290 000, JAV – 70 000, Ispanijoje – 40 000, Jungtinėje Karalystėje – 30 000, Kanadoje – 20 000. Švedų kalba yra didžiausia iš Šiaurės šalių kalbų pagal kalbėtojų skaičių. Kadangi visoms skandinavų kalboms istoriškai turėjo įtakos žemoji vokiečių kalba, švedai, suomiai ir norvegai ir šiandien gali suprasti vieni kitų kalbą. Manoma, kad 30–40 %. skandinavų kalbų žodžių yra pasiskolinti iš žemutinės vokiečių kalbos, ir šie panašumai pastebimi tiek žodyne, tiek gramatikoje.
Dažnai kalbama apie šešias pagrindines tarmių sritis Švedijoje, prie kurių pridedamos Rytų Švedijos tarmės (östsvenska målen) Suomijoje. Švedijoje, iš pietų į šiaurę, yra pietų švedų tarmės (sydsvenska mål), Götamålio tarmės (götamål), Gotlando tarmės (götländska mål), Svealando tarmės (sveamål) ir Berjslageno tarmės (bergslagsmål). Skirtumai tarp tarmių sričių daugiausia susiję su tartimi. Tačiau taip pat yra daug tikrų vietinių tarmių, kurias iš kitų vietovių atvykusiems žmonėms gali būti sunku suprasti.
Švedų kalba išsivystė iš senosios norvegų kalbos, kuria kalbėjo germanų gentys Skandinavijoje vikingų epochoje. Apie VIII a. iš jos pradėjo formuotis įvairios regioninės kalbos formos, kurios iki XI a. susiformavo į keturias tarmes, iš kurių vėliau susiformavo dabartinės šiaurės germanų kalbos – islandų, norvegų, danų ir švedų.
Švedų leksikoje gausu skolinių – seniausi iš lotynų, graikų, žemutinės ir aukštutinės vokiečių kalbų, naujausi iš prancūzų ir anglų kalbų.
Seniausia švedų rašto forma buvo runų raštas, kuris puošia istorinius paminklus, išlikusius dar nuo VIII a.
X–XI a. plintant krikščionybei ir jos religinei literatūrai. Švedijoje taip pat buvo plačiai vartojama lotynų kalba. Gausiausi švedų rašto liudijimai yra iš XIII a., kai buvo pradėtas naudoti lotyniškas raštas.
Svarbiausi XIV a. pradžios rašytiniai paminklai švedų kalba yra istorinės kronikos. Švedų literatūros vystymąsi paskatino XVI a. švedų iš lotynų kalbos išversta Biblija. Ši literatūrinė kalba atsirado XVII a. ir turi du variantus – Riksvenska (Švedija) ir Finlandssvenska (Suomija). Literatūrinė kalba pagrįsta svahilių kalbos dialektais.
Pirmoji spausdinta knyga švedų kalba buvo išleista 1495 m., o pirmoji švedų kalbos gramatika – 1684 m. (lotynų kalba). Pagrindinės tarmių grupės yra šios: pietų švedų, jotų, švedų, šiaurės švedų, rytų švedų ir gotlandų.
1786. 1917 m. karalius Gustavas III (Gustaf III) įkūrė Švedijos akademiją (Svenska Akademien), kad „skatintų švedų kalbos grynumą, stiprumą ir didybę“. Šiandien žinomiausia Švedijos akademijos užduotis – Nobelio literatūros premijų skyrimas. Akademija taip pat teikia kitus apdovanojimus ir yra atsakinga už Švedijos akademijos vardų sąrašą (Svenska Akademiens ordlista) – norminį leidinį apie švedų kalbos rašybą ir pavadinimus, pirmą kartą išleistą 1874 m .
Pagal 2009 m. kalbų įstatymą švedų kalba Švedijoje turi pagrindinės kalbos statusą. Įstatyme nustatyta, kad švedų kalba yra bendrinė ir visuotinai priimtina viešojo bendravimo kalba Švedijoje. Ji gali būti vartojama visose visuomenės gyvenimo srityse, pavyzdžiui, bendraujant su valdžios institucijomis. Suomijoje švedų kalba yra valstybinė kalba, turinti tokį patį teisinį statusą kaip ir suomių kalba. Švedų kalba yra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų.
Švedijoje taip pat yra penkios tautinių mažumų kalbos: suomių, mankelų, samių, jidiš ir romų. Švedijos parlamentas taip pat priėmė įstatymą, kuriuo švedų gestų kalbai suteikiamas mažumos kalbos statusas.
Švedų kalba yra gana sudėtinga tiek gramatiniu, tiek garso požiūriu. Dažnai sakinys baigiamas kylančia intonacija. Skiriamąjį skambesį lemia dviejų tipų kirčiai arba intonacijos – krentantysis kirtis ir riesta intonacija. Prielinksnis girdimas dviskiemeniuose ir daugiaskiemeniuose žodžiuose, kurių vienas skiemuo turi pagrindinį, o kitas – šalutinį kirtį. Tokiuose žodžiuose intonacija iš pradžių krenta, paskui kyla ir vėl krenta, taip sukurdama muzikinį skambesį.
Šiuolaikinei švedų kalbai būdingas neformalus stilius ir familiarumo aplinka tiek bendraujant su kitais žmonėmis, tiek su valdžios institucijomis. Išskyrus kelias išimtis, į asmenis, įskaitant aukštą socialinį statusą turinčius asmenis, kurie nėra asmeniškai pažįstami, kreipiamasi antrojo asmens vienaskaitos įvardžiu du („tu“). Ši komunikacijos raida prasidėjo 1920– 1960 metų.
Kalbos kodas ISO 639-1: sv
ŠVEDŲ KALBOS ABĖCĖLĖ
Nuo XIII a. švedų kalba rašoma lotyniškomis raidėmis, pridedant keletą lotyniškam raidynui nebūdingų raidžių. Švedų abėcėlę sudaro 29 raidės – 9 balsės (a, e, i, o, u, y, å, ä, ö) ir 20 priebalsių (b, c, d, f, g, h, j, k, l, m, n, p, q, r, s, t, v, w, x, z). Iš jų „w“ ir „q“ vartojami tik pavadinimuose arba įvardžiuose.
AR SUDĖTINGA ŠVEDŲ KALBA?
Mokymasis suprasti, kalbėti ir mąstyti kita kalba yra nuostabus ir visada daug laiko reikalaujantis procesas. Mokydamiesi užsienio kalbos ne tik pagiliname savo žinias, bet ir gauname naujos informacijos apie žmones, šalį, jų kultūrą ir tradicijas. Nuomonės apie švedų kalbos sudėtingumą labai skiriasi. Gimtakalbiams, kuriems anglų ar vokiečių kalba yra gimtoji, ir tiems, kurie jau yra išmokę šias kalbas, švedų kalbos mokymasis nesukelia didelių sunkumų. Pirma, švedų kalba turi daug skolinių iš šių kalbų. Nuo XX a. pradžios kalbos gramatika palaipsniui buvo supaprastinta, nebevartojamos veiksmažodžių daugiskaitos formos, yra tik dvi linksniuotės. Daiktavardžiai turi dvi gimines: bendrinę ir niekatrąją. Dauguma daiktavardžių yra niekatrosios giminės. Niekatroji giminė žymima neapibrėžiamuoju artikeliu „en“, į apibrėžiamąjį „ett“. Įdomu tai, kad švedų kalboje šis daiktavardis turi dvi formas: apibrėžtąją ir neapibrėžtąją.
Švedų kalboje pabrėžti skiemenys visada tariami ilgai, o nepabrėžti skiemenys tariami trumpai. Ilgai ištarti galima ne tik balsį, bet ir dvigubą priebalsį arba kelių skirtingus priebalsių junginį.
Būdvardis derinamas su daiktavardžiu pagal giminę ir skaičių – galūnės pasirinkimas priklauso nuo daiktavardžio, su kuriuo siejamas būdvardis.
Švedų kalboje, kaip ir latvių, yra dviejų tipų jungtukai – sujungiamieji ir prijungiamieji.
Žodžių tvarka sakinyje yra griežta.
Su tarimu gali būti šiek tiek sunkiau, nes reikia atskirti dvi intonacijas, kurios taip pat gali pakeisti žodžių prasmę. Tačiau šios intonacijos daro švedų kalbą labai melodingą ir gražią.
Didžiausias privalumas mokantis švedų kalbos yra tas, kad teoriškai galite suprasti norvegų ir danų kalbas.
JAV Užsienio tarnybos instituto duomenimis, norint laisvai kalbėti švediškai, prireiktų mažiausiai 750 valandų mokymosi.
ŠVEDŲ KALBOS VERTĖJAS ŽODŽIU IR RAŠTU
„Skrivanek“ vertėjų raštu ir žodžiu komanda atlieka standartinius, techninius ir notaro patvirtintus vertimus. Taip pat atliekame švediškų tekstų korektūrą ir stilistinį tobulinimą. Žinoma, kalbos ekspertai gali suteikti informacijos apie kultūrinius skirtumus, verslo etiketą, istoriją ir tradicijas.
Visi vertėjai raštu ir žodžiu, korektoriai ir redaktoriai yra pasirašę konfidencialumo sutartį, todėl galite mums patikėti savo originalo tekstus.
Verslo klientams dažniausiai verčiame iš švedų kalbos ir į švedų kalbą – e. parduotuvių turinio ir svetainių vertimus, reklaminių šūkių vertimus, rinkodaros tekstus, bendradarbiavimo sutarčių vertimus, verslo dokumentus, techninių tekstų vertimus. Taip pat atliekame nuoseklųjį vertimą žodžiu verslo ar kitiems pokalbiams, konferencijoms ir kitiems renginiams. Fiziniams asmenims verčiame asmens tapatybės dokumentus, santuokos liudijimus, vaikų gimimo liudijimus, išsilavinimo dokumentus, pasus, medicininius dokumentus ir kt. vertimus.
KUR IR KIEK KALBAMA ŠVEDIŠKAI?
Švedų kalba pasaulyje kalba apie 10 mln. žmonių, daugiausia Švedijoje (9,4 mln.). Švedų kalba yra gimtoji arba antroji kalba, kuria kalba dauguma Švedijos gyventojų. Suomijoje švedų kalba yra gimtoji maždaug 5 % gyventojų (apie 290 000). Švedų kalba taip pat yra privalomas mokyklinis dalykas suomiškai kalbantiems mokiniams, todėl daug žmonių Suomijoje kalba švediškai arba supranta švedų kalbą. Tačiau faktinis švedų kalbos mokėjimas Suomijoje skiriasi pagal regioną. Autonominis Suomijos Alandų regionas praktiškai yra švedakalbė teritorija. Švediškai kalbantys žmonės Estijos pakrantės vietovėse gyvena jau šimtus metų. Dauguma jų Antrojo pasaulinio karo metais pabėgo į Švediją. Dėl didelio emigracijos srauto iš Šiaurės Europos į Šiaurės Ameriką XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Jungtinėse Valstijose gyveno apie 70 000 švedų, kurių daugelis stengėsi išsaugoti savo protėvių kalbą. Kanadoje yra apie 20 000 švedų kalbos vartotojų, o Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje – nedidelės švedų diasporos. Nedidelė švedakalbių populiacija gyveno vadinamajame senajame švedų kaime Starošvedske (Gammalsvenskby) Pietų Ukrainoje nuo XVIII a. pabaigos, kai jie ten buvo ištremti iš Estijos.
ŠVEDŲ KALBA VERSLUI
Švedų kalba dažniausiai vartojama tik verslui su Skandinavijos šalimis. Nors ji yra viena iš oficialiųjų ES kalbų, tarptautinėje verslo arenoje ji nėra labai svarbi. Švedų kalbos mokyklos ir kursai tampa vis populiaresni daugelyje Europos šalių, vis daugiau žmonių nori mokytis švedų kalbos, nes ji suteikia galimybę gauti gerai apmokamą darbą įmonėse, kurios bendradarbiauja su Švedijos įmonėmis.
ŠVEDIJOS IR LATVIJOS BENDRADARBIAVIMAS
Latviją ir Švediją sieja istoriniai ryšiai ir aktyvus dvišalis bendradarbiavimas, grindžiamas glaudžiu dialogu visais lygmenimis ir visose srityse bei bendru siekiu užtikrinti stabilumą, gerovę ir saugumą Baltijos jūros regione ir visoje Europoje.
Švedija yra viena svarbiausių Latvijos ekonominių partnerių.
Švedijos ambasada, atidaryta 1991 m. rugpjūčio 29 d. Rygoje, buvo viena pirmųjų užsienio šalių ambasadų nepriklausomybę atgavusioje Latvijoje.
2019 m. buvo įsteigtas Švedijos ir Latvijos bendradarbiavimo fondas. Jos pagrindinis tikslas – skatinti abiejų šalių bendradarbiavimą, palengvinant keitimąsi kontaktais, žiniomis ir informacija, populiarinti latvių kalbą Švedijoje ir švedų kalbą Latvijoje.
Su Švedija aktyviai bendradarbiaujama kultūros srityje. Glaudūs Latvijos ir Švedijos muziejų ir paminklų apsaugos ekspertų ryšiai. Bendradarbiavimas bibliotekų, kultūros paveldo, teatro, šokio ir kt. tarptautinio bendradarbiavimo platformų srityse.
2014 m. Ryga ir Umeo (Švedija) buvo Europos kultūros sostinės. Pabrėždami savo kultūrinį turtingumą ir įvairovę Europoje ir pasaulyje, abu miestai taip pat įgyvendino nemažai bendrų projektų ir užmezgė ryšius būsimam bendradarbiavimui.
Latvijos etnografinis muziejus po atviru dangumi užmezgė puikų bendradarbiavimą su Švedija – muziejų įkvėpė Skanseno muziejus Švedijoje.
Švedijos karališkoji biblioteka taip pat yra ilgametė Latvijos nacionalinės bibliotekos bendradarbiavimo partnerė. Švedų rašytojai ir vertėjai yra dažni svečiai Tarptautiniuose vertėjų ir rašytojų namuose Ventspilyje.
Atkūrus Latvijos nepriklausomybę, Švedija svariai prisidėjo prie Stokholmo ekonomikos aukštosios mokyklos Rygoje (nuo 1994 m.) ir Rygos teisės aukštosios mokyklos (nuo 1997 m.) įkūrimo ir plėtros. Abu universitetai taip pat teikia labai konkurencingą tarptautinio lygio išsilavinimą.
Abiejų šalių studentai ir darbuotojai naudojasi studijų galimybėmis kitoje šalyje. Latvijos universitetai jau sėkmingai bendradarbiauja su Švedija pagal ES programas BRILLIANT, ERASMUS +, CAMART.
Latvijos kultūros akademija siūlo studijų programą „Tarptautiniai kultūriniai ryšiai Latvija– Švedija“.
Latvijos universitetas taip pat siūlo švedų kalbos kursus.
Stokholmo universitete galite mokytis latvių kalbos kaip užsienio kalbos.
Švedijos piliečių interesams Latvijoje atstovauja Švedijos ambasada Latvijoje.
SPRENDIMAI, KURIUOS DAŽNIAUSIAI TEIKIAME ŠVEDŲ KALBA:
- dokumentų vertimas į švedų kalbą;
- skubūs rašytiniai vertimai;
- notaro patvirtintas vertimas;
- interneto svetainės vertimas;
- švediškų tekstų korektūra;
- tekstų adaptacija ir kūrybinių tekstų rengimas;
- DTP – grafinio dizaino paslaugos;
- švedų kalbos vertimas žodžiu;
- švedų kalbos kursai.
ŠVEDŲ KALBOS KOMBINACIJOS
latvių–švedų; švedų–latvių; estų–švedų; švedų–estų; lietuvių–švedų; švedų–lietuvių; rusų–švedų; švedų–rusų; lenkų–švedų; švedų–lenkų; ukrainiečių–švedų; švedų–ukrainiečių; čekų–švedų; švedų–čekų; vokiečių–švedų; švedų–vokiečių; ispanų–švedų; švedų–ispanų; prancūzų–švedų; švedų–prancūzų; italų–švedų; švedų–italų; danų–švedų; švedų–danų; suomių–švedų; švedų–suomių; norvegų–švedų; švedų–norvegų; anglų–švedų; švedų–anglų ir kt.