Vertimai ir kiti kalbiniai sprendimai latvių kalba
Ieškote kalbinio sprendimo latvių kalba?
Parengsime individualų sprendimą ir pakonsultuosime jus dominančiu klausimu.
VERTIMAI Į LATVIŲ KALBĄ / VERSTI Į LATVIŲ KALBĄ
KIEK KAINUOJA VERTIMAI Į LATVIŲ KALBĄ?
Kiekvieno užsakymo kaina apskaičiuojama individualiai. Kaina priklauso nuo įvairių svarbių veiksnių – vertimo termino, srities specifikos, terminijos prieinamumo, korektūros, formatavimo, paveikslėlių, brėžinių ir grafikos maketavimo, taip pat nuo kliento pageidaujamų papildomų paslaugų (notaro patvirtinimo, dokumentų tvirtinimo apostile ir kt.)
AR YRA KAINORAŠTIS?
Taip, vertimo raštu ir vertimo žodžiu į latvių kalbą ir iš jos kainoraštis paprastai yra neatsiejama mūsų bendradarbiavimo sutarties su klientu dalis, todėl prieš pradėdami projektą visada pateikiame išsamią informaciją apie vertimo kainą. Kiekvieno pasiūlymo kaina apskaičiuojama individualiai pagal galiojantį kainoraštį, atsižvelgiant į pirminės medžiagos žodžių skaičių ir pasikartojimus bei kitus parametrus. Tiesiog atsiųskite mums savo medžiagą el. paštu, kad gautumėte kainos pasiūlymą.
Susisiekite su Skrivanek Baltic šiandien ir gaukite nemokamą latvių kalbos vertimo ar bet kurio kito vertimo ir susijusių verslo paslaugų derinio kainos pasiūlymą. Mūsų latvių kalbos paslaugos apima:
- Latvių dokumentų vertimas
- Sinchroninis vertimas į latvių kalbą
- Latvių kalbos lingvistinis validavimas
- Nuoseklusis vertimas į latvių kalbą
- Transkribavimas latvių kalba
- Maketavimas ir grafika latvių kalba
- Įgarsinimas ir subtitravimas latvių kalba
- Personalo sprendimai latvių kalba
- Multikultūrinė rinkodara latvių kalba
- Dokumentų valdymas latvių kalba
- Apklausų pagal priesaiką paslaugos latvių kalba
- Virtualaus duomenų kambario paslaugos latvių kalba
- El. mokymų pagalba latvių kalba
FAKTAI APIE LATVIŲ KALBĄ
- Latvių kalbos šaknys siekia sanskritą. Ji priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai ir yra viena seniausių kalbų Europoje. Šiais laikais su latvių kalba gimininga tik lietuvių kalba, o šios dvi kalbos sudaro atskirą Europos kalbų klasifikacijos šaką.
- Latvių kalba turi tris pagrindines tarmes – lyvių, vidurio ir aukštaičių. Vidurio tarmė yra literatūrinės latvių kalbos pagrindas.
- Latvių kalba yra gimtoji maždaug 1,3 mln. žmonių, daugiausia Latvijoje, kur ji yra valstybinė kalba. Apie 400 000 latvių kalbos vartotojų gyvena užsienyje – Rusijoje, JAV, Kanadoje, Australijoje ir kitur. Žinoma, Latvijoje gyvenantys kitų tautybių gyventojai – apie pusė milijono žmonių – latvių kalbą vartoja kaip antrąją kalbą.
- Faktas, kad latvių kalba netikėtai išgyveno artimų ir tolimų tautų invazijas, yra gana stebinantis. Šį reiškinį galėtų paaiškinti latvių papročiai ir tradicijos. Čia verta paminėti K. Barono 1894–1915 m. surinktas 200 000 tautinių dainų, įtrauktų į Pasaulio paveldo sąrašą.
- Latvių abėcėlę sudaro 33 raidės.
- Latvių kalboje kirtis beveik visada tenka pirmajam skiemeniui.
- Yra trys intonacijos – lygioji, krintančioji ir laužtinė.
- Pirmoji spausdinta latvių kalbos knyga buvo Katoļu katķisms („Katalikų katekizmas“), išleista Vilniuje 1585 m. Knyga išlikusi iki šių dienų.
- 1644 m. buvo išleista pirmoji gramatikos knyga.
- Pirmasis savaitinis laikraštis Latviešu Avīze („Latvių laikraštis“) buvo leidžiamas Jelgavoje nuo 1822 iki 1915 m.
- 1918 m. Latvijos Respublika pripažino latvių kalbą valstybine kalba, tačiau 1944 m. dėl okupacijos šis statusas buvo panaikintas.
- 1988 m. buvo priimtas įstatymas dėl kalbos statuso atkūrimo.
- Pasaulyje yra apie 20 universitetų, siūlančių akredituotas latvių kalbos studijas.
- Ilgiausias latvių kalbos žodis yra „pretpulksteņrādītājvirziens“ („prieš laikrodžio rodyklę“).
LATVIŲ KALBOS ABĖCĖLĖ
Latvių abėcėlės pagrindas yra XVI a. lotynų raštas, kai vokiečių dvasininkai pirmąsias knygas spausdino vadovaudamiesi vokiečių kalbos principais arba naudodami fraktūrą. Daugelį amžių gotikinis ir lotyniškas raštas buvo vartojami lygiagrečiai. Tik XX a. antroje pusėje latvių abėcėlė tapo tokia, kokia yra šiandien. Latvių abėcėlę sudaro 33 raidės.
AR SUDĖTINGA LATVIŲ KALBA?
Šiandien vis daugiau žmonių dėl įvairių priežasčių renkasi mokytis latvių kalbos. Vieniems jos reikia darbe, kiti nori išmokti kalbą prieš kelionę į Latviją. Yra ir tokių žmonių, kurie nori maloniai nustebinti draugus ir šeimos narius, kuriems latvių kalba yra gimtoji. Daugelį užsieniečių sužavi latvių kalbos skambesys, todėl jie ima domėtis ne tik kalba, bet ir kultūra, tradicijomis bei pačia valstybe.
Latvių kalbos gramatika yra viena sudėtingiausių pasaulyje. Kalba yra labai lanksti, turi daug linksnių, minkštųjų ir kietųjų garsų, todėl ją išmokti sudėtingiau. Sudėtinga vartoti kalbines konstrukcijas su kilmininku, kai kitose kalbose tokio linksnio net nėra.
KITOS LATVIJOJE DAŽNAI VARTOJAMOS KALBOS
Labiausiai paplitusios kalbos tarp latvių yra latvių, anglų ir rusų kalbos. Nedidelei daliai piliečių gimtosios kalbos yra baltarusių, ukrainiečių, lenkų, lietuvių, romų, estų ir vokiečių.
KUR IR KIEK ŽMONIŲ KALBA LATVIŠKAI?
Šiuo metu latvių kalbos paplitimas sutampa su šalies sienomis. Maždaug 1,5 mln. piliečių ji yra gimtoji kalba. 1,38 mln. jų gyvena Latvijoje, o kiti – kitur pasaulyje: JAV, Kanadoje, Švedijoje, Rusijoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.
Latvijoje gyvenantys kitų tautybių gyventojai – pusė milijono žmonių – latvių kalbą vartoja kaip antrąją kalbą.
KAS REGLAMENTUOJA KALBOS VARTOJIMĄ SPAUDOJE?
Valstybinės kalbos centras reguliuoja latvių kalbos vartojimą spaudoje ir žiniasklaidoje.
LATVIŲ KALBA VERSLE
Latvių kalba yra svarbi verslo santykiuose Latvijoje. Maždaug 60 % Latvijos gyventojų ji yra kasdienė bendravimo kalba tiek namuose, tiek darbo vietoje. Už Latvijos ribų latvių kalba verslo tikslais nevartojama.
POPULIARIAUSI MŪSŲ LATVIŲ KALBOS SPRENDIMAI:
- bendrieji ir specializuoti vertimai;
- notaro patvirtintas vertimas
- lokalizacija;
- neuroninis mašininis vertimas;
- DTP – kompiuterinė leidyba;
- tekstų adaptacija ir kūrybinių tekstų kūrimas (copywriting);
- vertimas žodžiu;
- latvių kalbos kursai;
- vaikų stovyklos.
KALBŲ DERINIAI:
Latvių–anglų; anglų–latvių; estų–latvių; latvių–estų; lietuvių–latvių; latvių–lietuvių;
rusų–latvių; latvių–rusų; čekų–latvių; latvių–čekų; lenkų–latvių; latvių–lenkų;
ukrainiečių–latvių; latvių–ukrainiečių; latvių–ispanų; ispanų–latvių; vokiečių–latvių;
latvių–vokiečių; italų–latvių; latvių–italų; prancūzų–latvių; latvių–prancūzų;
danų–latvių; latvių–danų; norvegų–latvių; latvių–norvegų; švedų–latvių; latvių–švedų; suomių–latvių; latvių–suomių ir kt.